Lietuva Europos sąjungos nare tapo 2004 metais. Už valstybės įstojimą į Europos sąjungą pasisakė rekordinis – 91 % balsavusiųjų skaičius. Įstojimas į Europos tautų šeimą atvėrė mūsų šaliai didžiules galimybes, kurios iš esmės pakeitė šalies gyvenimą bei mūsų kasdienybę. Europos sąjungos vėliavos ir stendai, žymintys Europos sąjungos paremtų projektų pavadinimus tapo visiškai įprasti ir net nebekrenta į akis. Europos sąjungos parama pasinaudojo kone visi Lietuvos sektoriai – rekonstruotos ir modernizuotos mokymosi įstaigos, kultūros ir meno namai, keliai, viešosios erdvės, gerinta infrastruktūra, poilsio erdvės.

Vargu ar be Europos sąjungos paramos būtų įvykę nors trečdalis projektų, kurie buvo padaryti per šiuos penkiolika metų. Milžiniškų investicijų sulaukė žemės ūkio sektorius. Europos sąjungos parama iš esmės pakeitė ūkininkavimą šalyje – ūkininkai gavo galimybę modernizuoti ūkius, įsigyti šiuolaikiškos ir brangios žemės ūkio technikos, automatizuoti dalį procesų. Anksčiau žemės ūkis asocijuodavosi su purvu, netvarka ir chaosu, o dabar mintyse pirmiausia iškyla brangios žemės ūkio technikos vaizdas ir kokybiška, patraukli produkcija. Be to, didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai ir švarios aplinkos puoselėjimui. Tai numato griežti Europos sąjungos aplinkosaugos reikalavimai, kurių privalome laikytis tapę sąjungos nare.

Sunku prisiminti, jog vos prieš penkiolika metų gyvenime uždarytomis valstybių sienomis. Šiandien gali sėsti į automobilį ir važiuoti iki pat vakarinių Ispanijos krantų teoriškai net neišlipus iš automobilio – judėjimas Europos sąjungoje nevaržomas. Ir visai nesvarbu, kokios vėliavos spalvos tai artimiausios – būdamas Europos sąjungos piliečiu turi visas teises, kurias gina Europos sąjunga patekus į bėdą už sąjungos ribų. Socialinis draudimas – taip pat universalus, todėl bet kurioje Europos sąjungos valstybėje gali jaustis saugus ir užtikrintas savo gerove.

Žinoma, Europos sąjungos investicijos nesitęs amžinai. Jau 2021 metais Europos sąjungos parama Lietuvai sumažės 24%. Taip yra todėl, kad stipriai pagerėjo šalies ekonominė situacija ir Lietuva pasiekė 75% BVP vienam gyventojui vidurkio Europos sąjungoje ribą. Taigi, Europos sąjungos investicijos davė grąžą. Žinoma, tai nereiškia kad nebeišvysime naujų stendų su Europos sąjungos vėliavos simbolika – Lietuvos net sumažintos paramos laikotarpiu dar laukia daugiau nei 5 milijardai eurų. Tad ir toliau bus investuojama į prioritetines sritis – mokslo ir inovacijų kūrimą, žiedinę ekonomiką, atsinaujinančius energijos išteklius. Lietuva tampa Europos mokslo ir inovacijų centru, o mūsų šalies specialistai vertinami visame pasaulyje. Net turėdami dar gana skurdžią mokslo bazę ir besivystančius centrus pasiekėme milžiniškų laimėjimų robotikos, dirbtinio intelekto ir lazerių kūrimo srityse. Tad telieka džiaugtis, jog mūsų šalis daro ypatingai didelę pažangą, kuri lenkia artimiausius savo kaimynus ir, panašu, nežada sustoti.