Adrian Buschmann,
Anne Cathrin Ulikowski,
Dörte Oppermann,
Lilli Thießen

Šių metų rugsėjo 8 – spalio 10 dienomis.

Parodos atidarymas rugsėjo 8 dieną (antradienį) 18.00 valandą.

Galerijoje „Vartai“ atidaroma grupinė paroda „Šampano narvas“. Pristatomus menininkus jungia kritiškas, tačiau kartu ir svajingas požiūris į šiuolaikinio meno rinkos fenomenus, menininko statusą, tapatybę, karjeros vystymą ir su tuo susijusius stereotipus.

Gyvas ir dinamiškas šiuolaikinio meno pasaulis skatina menininkus jungtis į interesų grupes, kurioms aktualios panašios problemos ir pozicijos. Ši menininkų grupė susibūrė po dešimties metų bendravimo, ir per tą laiką jų keliai kirtosi įvairiausiais būdais – šeimyniniame gyvenime, darbe ir draugystėje.

Parodoje pristatoma menininkų kūryba siekia atkreipti žiūrovų dėmesį ir užburti juos. Menininkų tikslas yra susivokti, apibrėžti savo tapatybę konkrečioje situacijoje, pasitelkti istoriją bei šiuolaikinio meno madas, išryškinti neišvengiamą paradoksų tikimybę ir svarstyti juos tiek savo kūryboje, tiek kasdieniame gyvenime.

Mieli menininkai,

Šie kūriniai dega. Jie yra lyg luitai, sudarantys sakinius, kurie pasakoja šią mūsų istoriją „Šampano narvas“. Tai nėra tik narvas, bet taip pat nerišli seka nutikimų, besirangančių palei savo įkalinimo ribas, per ir aplink jo grotas. Šios šmėklos tabaluoja. Spragsi ir svaigina. Matome jas, ir tai skaudina. Po dešimties ar šimto metų, po aibės įvykių mes susitinkame šia proga. Keturiese, gurkšnodami iš vieno butelio.

Pažiūrėjau į Matisse’o namus Nicoje ir mėginau rasti jo baltą juostą San Reme. Ši idilė pasvirusi, jos vieta yra gėlių šėlsme prie jūros. Ši krizė byra, palmių galvos nukirstos. Tai ramus snaudulys, jokio bėgimo nuo tikrovės. Kai kurios iš šių minčių yra aiškesnės už kitas.

Prisimenu, ką reikia išsiųsti. Daugybė tuščių maišų. Penkiolika minučių po vidurnakčio atkeliauja žinutė nuo kalvos Valbone: matome LAIKĄ, mūvintį bambą siekiančiomis kelnaitėmis. Mėgaujamės visa spalvų gama. Klijuojame maišus ant langų, lyg žmonės ne kabintų užuolaidas ar žaliuzes ant šių laiko vitrinų, o tiesiog uždengtų jas nuo netvarkos ir šviesos. Pieniška, plastiška ramybė.

Galerijoje jie išdėlioti kaip spąstai, o Italijoje šviečia saulė. Prancūzijoje maždaug prieš devynerius metus buvo kuriami videofilmai su suknelėmis iš plastikinių maišų. Kartais pasaulį valdo komiksų nuotaika. Apkaltinti, tąsomi ir nuvargę, tragiški superherojai, nupiešti ant socioekonominių duomenų. Herojės, neturinčios nei uvertiūrų, nei šampano, kabo palubėj. Ar jas pagaus koks nors tinklas? Ar visi norime ištrūkti?

Daugybė dalykų susimaišo ir veikia kaip rentgeno aparatas, skenuojantis mūsų pozą. Šampanas išsipylė. Atkeliauja kita žinutė: mano bendramokslis pasakė, jog tik vaizduoju save. Pamelavau pasakiusi, kad visi menininkai taip daro. Ir kad, beje, tai nesu aš. Galbūt tai tik rodo, kokia aš noriu būti, – bet kokia būtent? Tai tik kadrai iš istorijos, kurią turite įsivaizduoti patys.

Nuoširdžiai

Adrian Buschmann (g. 1976 m. Lenkijoje) baigė Berlyno menų universitetą. 2013 metais jo kūryba įvertinta tarptautiniu STRABAG apdovanojimu. Buschmann tapyba varijuoja tarp abstrakcionizmo ir emocinio vizualumo, jungia įvairių laikotarpių stilistiką ir ironiškai reflektuoja šiuolaikinio meno sceną. Iš pirmo žvilgsnio efemeriška tapyba pulsuoja ryžtingumu.

Anne Cathrin Ulikowski (g. 1980 m. Vokietijoje) studijavo Berlyno bei Hamburgo menų universitetuose. Abstrakčią tapybą menininkė sieja su animacijos herojų, žinomų žmonių figūromis. Ji kasdienybėje ieško išskirtinių akimirkų, kurios išnyra tarsi sustabdyti filmo kadrai. Kūryba dažnai politiška, nagrinėja moterų padėtį visuomenėje, vaidmenį šiuolaikiniame mene. Šiuo metu ji studijuoja socialinės ekonomikos magistrantūroje.

Dörte Oppermann (g. 1942 m. Vokietijoje) studijavo grafiką Hamburgo dailės akademijoje, vėliau dėstė Vupertalio universitete. Jos meninė praktika apima performansą, fotografiją, piešimą, skulptūrą ir videomeną. Menininkė kruopščiai atrenka siužetus ir analizuoja jų poveikį suvokimui ir vertimui. Daugelį metų gyvena ir dirba Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Lilli Thießen (g. 1983 m. Vokietijoje) 2010 m. baigė Vienos dailės akademiją. Naudodama koliažo techniką arba tapydama pirštais (naujausiuose kūriniuose) menininkė imituoja skaitmeninius judesius, būdingus šiandien paplitusiems jutikliniams ekranams. Jos instaliacijos, koliažai ir tapybos darbai iš pirmo žvilgsnio atrodo ironiški, tačiau iš tiesų yra gerokai rimti. Menininkė siekia pasitelkti popkultūros elementus ir perima reklamos strategijas socialinei vartotojiškos kultūros kritikai.

****************************************************************************

Adrian Buschmann
Anne Cathrin Ulikowski
Dörte Oppermann
Lilli Thießen

8 September – 10 October 2015

Opening on Tuesday, 8 September at 6 p.m.

On 8 September, the exhibition Der Champagnerkäfig (The Champagne Cage) opens at Galerija VARTAI. The participating artists share an approach, at the same time both critical and dreamlike, to the phenomena of the contemporary art market, the status of the artist, identity, career development and the stereotypes connected with these subjects.

The vibrant and dynamic contemporary art milieu prompts artists to form interest groups. Often these bring together artists who are concerned with similar issues and standpoints. This group of artist has come together as a result of collaborating over the last ten years over which period their paths have crossed in many different ways – be it family, work or friendship.

The work presented in the exhibition seeks to seduce the viewers and bewitch them. The artists’ goal is to make sense of and define their identity in a concrete situation, to make use of history and contemporary art trends, and crystallize the unavoidable probability of paradoxes and deal with them both in their creative work and everyday lives.

Dear Artists,

These works are on fire. They are like blocks that make up sentences that are used to tell this story of ours: Der Champagnerkäfig. This is not just a cage but also an unconnected sequence of occurrences, snaking their way along the margins of their confinement, through and around its bars. These ghosts dangle in the air. They crackle and make our heads spin. We see them and that pains us. After ten or a hundred years, and a myriad of events: We come together on this occasion. The four of us, sipping from this bottle.

Looked at Matisse’s house in Nice and tried to find his white tape in San Remo. This idyll is askew, its home is in a riot of flowers by the sea. This crisis is crumbling, palm trees stand beheaded. It is a serene quiescence, with no escape from reality. Some of these thoughts turn out to be more clear than others.

Remembering what has to be shipped. A huge number of empty bags. A quarter past midnight, a message arrives from a hill in Vallebona: Seeing TIME wearing panties that reach the tummy button. Enjoying the whole range of colours. We’re sticking bags on windows, as if people wouldn’t hang curtains or blinds on these windows of time but instead would just cover them against disorder and the light. A milky, plastic calm.

In the gallery they are set out like traps while in Italy the sun shines. In France, approximately nine years ago, videos with dresses made of plastic bags were shot. Sometimes there is a comicbookmood governing this world. Accused, pulled in all directions and burned out, are the tragic super heroes, drawn on the data of social economics. Heroines with neither overtures nor champagne are hanging from the ceiling. Will any net catch them? Do we all want to escape?

A lot of things get mixed up and work like an x-ray machine, scanning our poses. The champagne is finished. Another message arrives: You’re only portraying yourself, said my fellow student. I lied and said, all artists do. And, by the way, that isn’t me. Maybe it only shows what I want to be, but what exactly? These are just stills from a story that you have to imagine for yourself.

Sincerely

Adrian Buschmann (b. 1976, Poland) graduated from the Berlin University of the Arts. In 2013 he received the Strabag Artaward International for his work. Buschmann’s painting oscillates between abstraction and emotional visuality, combines stylistic elements from various periods, and ironically reflects on the contemporary art scene. His seemingly ephemeral paintings pulsate with boldness and assurance.

Anne Cathrin Ulikowski (b. 1980, Germany) studied at the Berlin University of the Arts and the University of Hamburg. The artist combines abstract painting with figures of cartoon characters and famous people. She is looking for exceptional moments in everyday existence that emerge like cinematic freeze frames. Her work is often political, and focuses on women’s status in society and contemporary art. She is currently studying for her Master’s degree in social economics.

Dörte Oppermann (b. 1942, Germany) studied graphic art at the Academy of Fine Arts in Hamburg and later taught at the University of Wuppertal. Her work practice embraces performance, photography, drawing, sculpture and video art. She is meticulous in choosing her subjects which she then analyses as to their impact on perception and translation. She has been living and working in both France and Germany for many years.

Lilli Thießen (b. 1983, Germany) graduated from the Vienna Academy of Fine Arts in 2010. Using the collage technique or in her latest works painting with her fingers, the artist imitates digital movements typical of today’s widely used touchscreens. Her installation, collage and painting work may at first glance seem ironic but is in fact deeply serious. She aims to use elements of pop culture and appropriate advertising strategies for a social critique of consumer culture.