Petro Mazūro piešinių ir objektų paroda „Kai viltis tampa strategija“.

2015 metų spalio 6–31 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje veiks Petro Mazūro piešinių ir objektų paroda „Kai viltis tampa strategija“.

Parodos atidarymas spalio 6 dieną (antradienį), 18.00 valandą.

Vilniaus grafikos meno centras tęsia ilgametę piešinio parodų tradiciją, kuri suteikia progą pasižvalgyti po rečiau matomus menininkų kūrybos archyvus. Per kelerius metus galerijoje „Kairė–dešinė“ jau buvo eksponuotos Eugenijaus Antano Cukermano, Jono Algimanto Kuro, Vyganto Paukštės, Petro Repšio, Rimanto Sakalausko, Edmundo Saladžiaus, Algio Skačkausko, Leopoldo Surgailio, Vytauto Šerio, Marijos Teresės Rožanskaitės, Povilo Ričardo Vaitiekūno, Mikalojaus Povilo Vilučio, Vladislovo Žiliaus ir kitų autorių piešinių kolekcijos. 2015 m. pristatoma Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, skulptoriaus Petro Mazūro paroda, kurioje persipins piešiniai ir objektai.

Petro Mazūro paroda
P. Mazūras. Peizažas su klėties kolona pirmame plane. 1976 m.

Retas kuris nežino monumentalių ir kamerinių Petro Mazūro skulptūrų. Vieniems menininko kūryba asocijuojasi su garsiąja „Nike“ (1978) ar skulptūra „Žmogus (1986 m.), kitiems – galbūt su medžiais, „išaugintais“ akmenyse. Parodoje „Kai viltis tampa strategija“ rodoma pirmykštė įgyvendintų ir neįgyvendintų projektų stadija – piešiniai, sukurti per keturis kūrybinės biografijos dešimtmečius.

Parodos struktūra chronologiškai atspindi tris kūrybos laikotarpius. 1974–1978 m. etapą reprezentuoja iškart po tarnybos sovietinėje armijoje kurti piešiniai, perteikiantys armijos kasdienybės realijas, ir eskizai marmurinėms, dolomitinėms bei medinėms skulptūroms, tarpe kurių – ir pirmoji bronzinė skulptūra „Žemė motina“ (1978 m.). Pastaroji skulptūra žymi ir naują kūrybos etapą. Jį parodoje reprezentuoja eskizai bronzos, granito ir bazalto skulptūroms „Saulės laikrodis“ (1985 m.), „Juoda moteris“ (1984 m.) ir kt. 2001-ieji ženklina trečiojo kūrybos etapo pradžią. Šioje ekspozicijos dalyje rodomi įgyvendintų augalų instaliacijų eskizai ir dabartinio laikotarpio piešiniai.

Parodoje žiūrovams suteikiama galimybė susipažinti tiek su pašaliečio akiai nematoma kūrybinio proceso dalimi, tiek su neįgyvendintomis meninėmis idėjomis, kaip antai „Peizažas su klėties kolona pirmame plane“ (1976 m.) – skulptūros projektu, įkvėptu naujos Vilnius–Kaunas autostrados.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras

Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba

Susiję straipsniai:

Kodėl mums nebeužtenka paprastų meilės istorijų

Paskutiniu metu knygynų lentynose ir socialiniuose tinkluose vyksta tikra revoliucija, kurios nepastebėti tiesiog neįmanoma. Atrodytų, dar visai neseniai populiariausios knygos moterims buvo apie paprastus santykius, skyrybas ar karjeros aukštumas didmiesčiuose. Tačiau dabar viskas pasikeitė. Į areną įsiveržė žanras, kurį pasaulis vadina romantasy. Tai unikalus romantikos ir fantastikos derinys, kuris sujungia geriausius abiejų pasaulių elementus. Kodėl […]

5 priežastys, kodėl šiaurietiškas ugdymo modelis yra geriausias pasirinkimas jūsų vaikui

Šiaurietiškas ugdymo modelis jau seniai pripažintas kaip vienas iš efektyviausių ir pažangiausių vaikų švietimo metodų pasaulyje. Tėvai vis dažniau renkasi šį modelį dėl jo pabrėžiamų unikalių vertybių ir ilgalaikio teigiamo poveikio vaiko vystymuisi. Pateikiame penkias pagrindines priežastis, kodėl šiaurietiškas ugdymo modelis yra geriausias pasirinkimas jūsų vaikui. Šiaurietiškame ugdymo modelyje ypatingas dėmesys skiriamas vaiko visapusiškam vystymuisi […]