Nepersūdytume sakydami, kad beveik visi šiemečio 28-ojo festivalio „Vilnius Jazz” svečiai yra itin saviti kūrėjai. Juk toks šio festivalio tikslas – parodyti įdomiausius šiuolaikinio džiazo balsus.

Tačiau dviejų olandų ir afrikiečio trijulė iš Amsterdamo yra išskirtinė ir dėl ansamblio sudėties: violončelė, fortepijonas, vokalas ir mušamieji. Kažin ar tokį trio mūsų festivaliuose girdėjome. Negana to, violončelininką ir kompozitorių Ernstą Reijsegerį galėtume drąsiai tituluoti vienu drąsiausių Europos džiazo eksperimentuotojų.

Jis jau daugiau kaip tris dešimtmečius priklauso laisvosios improvizacinės ir „world” muzikos elitui. Ernstas studijavo klasikinę violončelę, bet dar karjeros pradžioje susidomėjo džiazu ir improvizacija, pradėjo muzikuoti su išradingais, ieškančiais unikalaus balso kūrėjais.

Violončelės garsų magu tituluojamo atlikėjo arsenalą įtakojo pati įvairiausia muzika – nuo J. S. Bacho iki minimalizmo, nuo bibopo iki afrikietiško būgnijimo. Anot kritikų, Ernstas Reijsegeris niekada nesikartoja – net jo solinių albumų kompozicijos yra labai skirtingos.

Violončelininkas muzikuoja su įvairiausių žanrų ir tautybių atlikėjais, tarp jų – tokiomis garsenybėmis kaip prancūzų klarnetininkas ir saksofonininkas Louisas Sclavisas, norvegų akordeonininkas Stianas Carstensenas, pianistai – italas Franco d’Andrea, rusas Simonas Nabatovas, amerikietis Uri Cainas, violončelininkai – kinas Yo Yo Ma bei italas Michelis Sollima, perkusininkai – indas Trilokas Gurtu bei afrikietis Serigne Gueye, britų gitaristas Derekas Bailey, škotų multiinstrumentininkas Alanas „Gunga” Purvesas, Amsterdamo styginių trio, Sardinijos vokalinė grupė „Tenore e Concordu de Orosei”, Olandijos kamerinis choras.

Ernstas Reijsegeris buvo subūręs 90 jaunų kolegų orkestrą kino režisieriaus Manoelio de Oliveiros 100-mečiui skirtam multimedijos projektui, kurį įgyvendino kartu su šokėju Antonio Tavaresu ir kino kūrėju Tiago Periera. Nuo 2004-ųjų maestro parašė muziką penkiems Wernerio Herzogo filmams ir įamžino ją albumuose. Jis taip pat dalyvavo Ennio Morricone kino muzikos projekte.

Ernsto Reijsegerio kūryba įvertinta Olandijos apdovanojimu už džiazą ir improvizacinę muziką „Boy Edgar” (1985 m.), „Nord Sea Jazz” festivalio apdovanojimu „Bird Award” (1995 m.), vienu prestižiškiausių Olandijos muzikos prizų „Edison Award” (2010 m.).

Rizikuojantis, nenuspėjamas, neįmanomas pamėgdžioti yra ir trio iš Olandijos. Šiam ansambliui susigroti padėjo ilgametė senegaliečio Mola Sylla’os ir olando Ernsto Reijsegerio partnerystė. Juodu pirmą kartą scenoje susitiko dar 9-ajame dešimtmetyje, o afrikiečiui persikėlus į Amsterdamą atnaujino bendradarbiavimą. Duetas išleido ne vieną kompaktinę plokštelę; naujausioje „Requiem for a dying Planet”– muzika Wernerio Herzogo filmams.

2008-aisiais prie dueto prisijungė vienas įdomiausių ir veikliausių jaunųjų Europos džiazo pianistų olandas Harmenas Fraanje. Trio tęsė muzikos Wernerio Herzogo filmams įrašus, o 2012-aisiais įgrojo originalių kompozicijų albumą „Down Deep”, sulaukusį puikių įvertinimų ne tik Europoje, bet ir JAV, Australijoje.

Kritikus sužavėjo ansamblio kuriama originali džiazo, afrikietiškos ir akademinės muzikos samplaika. Esą atlikėjams pavyko rasti unikalią, gal ne iš karto lengvai suvokiamą, tačiau priverčiančią suklusti kalbą.

Šio trio kūryboje natūraliai ir emocingai išsilieja menininkų skirtinga muzikinė ir kultūrinė patirtis. Senegalo kalba atliekamas Mola melodijas, violončelės, fortepijono ir egzotiškų Afrikos instrumentų improvizacijas trijulė sulydo į sunkiai paklūstančią klasifikacijai muziką.

Ernsto Reijsegerio, Harmeno Fraanje ir Mola Sylla’os pasirodymas „Vilnius Jazz” festivalyje – spalio 16 dieną 19.00 valandą sostinės Rusų dramos teatre.

Bilietus platina: Bilietų pasaulis.

Festivalio informacija svetainėje www.vilniusjazz.lt