Ar žinai, kad dar Antikos laikais graikai tikėjo, jog emocijos gimsta širdyje, o logika – kepenyse? Šiandien mes tiksliai žinome, kad viskas kyla iš smegenų, bet socialiniame žaidime „Mafija“ vis tiek dažnai vadovaujamės jausmu, o ne protu. Ir štai kur prasideda tikrasis išbandymas – ar gebėsi atsispirti įtarimui, ar leisi instinktui priimti sprendimą? Tai daugiau nei žaidimas – tai asmenybės psichologinis testas, įvilktas į intrigą ir vaidmenis.

Žaidimas, kuriame emocijos susiduria su strategija

Kai susėdate prie stalo, prasideda daugiau nei paprastas pasilinksminimas – tai lyg mažas socialinis eksperimentas. Vieni atlieka miesto gyventojų, kiti – mafijos narių vaidmenis. Visi stengiasi nuslėpti tiesą arba ją išgauti. Žaidimas vystosi dviem etapais – naktį ir dieną. Naktį veikia slaptieji – mafija, gydytojas, detektyvas. Dieną – minia bando surasti kaltuosius.

Būtent per šiuos etapus, kai kiekvienas dalyvis slepia ar atskleidžia emocijas, išryškėja žmogaus socialiniai įgūdžiai, kritinis mąstymas ir net gebėjimas meluoti be mirktelėjimo. Tokiose situacijose paaiškėja, kuris komandos narys mąsto strategiškai, o kuris pasikliauja intuicija. Ir būtent viduryje šio chaoso pasirodo visų pamėgtas žaidimas mafija – socialinio teatro scena, kurioje kiekvienas tampa savotišku aktoriumi.

Kas išryškėja per šį žaidimą?

Įdomu tai, kad nors žaidimas trunka kelias valandas, jis gali atskleisti metų vertas įžvalgas apie asmenybę. Jis lavina ne tik komandinį mąstymą, bet ir gebėjimą valdyti savo emocinį intelektą. Štai ką jis vysto:

• Kūrybinį mąstymą – reikia kurti istorijas ir argumentus realiu laiku.
• Dedukcinius gebėjimus – gebėjimas rasti prieštaravimus ir loginį melą.
• Kūno kalbos skaitymą – net mikroskopiniai gestai tampa svarbūs.
• Psichologinį stabilumą – spaudimas, įtarimai, kaltinimai, gynyba.
• Socialinę empatiją – suprasti, kaip mąsto ir jaučiasi kiti.

Tai nėra tik linksmas žaidimas – tai galimybė pamatyti, kaip mūsų vidiniai mechanizmai veikia grupinėje dinamikoje.

Kai išėjusi kaukė palieka žymę

Ar pastebėjai, kad po „Mafijos“ žaidimo vakaro kolektyvas kalbasi laisviau, labiau pasitiki vienas kitu ir nejučia pradeda juokauti iš anksčiau nematytų kolegų emocijų? Ne veltui daugelis psichologų šį žaidimą lygina su emociniu simuliatoriumi. Jis veikia giliau nei atrodo: ne tik lavina įgūdžius, bet ir suartina žmones per bendrą patirtį, sukuriant erdvę spontaniškumui, kūrybai ir net savirefleksijai.

Kai kitą kartą sėsi žaisti – nesvarbu, esi detektyvas, mafijozas ar tylus miestietis – atmink: tai tavo scena parodyti, kas tu esi, kai spaudžia įtampa ir reikia rinktis – pasitikėti ar įtarti. Ir būtent tuomet paaiškėja: esi logika ar emocija?