Blogis – ne polietileniniai maišeliai, tačiau neapdairus šių naudojimas

maišeliai

Atėję į prekybos centrą, nevalingai pradedame dairytis, kur sudėti polietileniniai maišeliai. Kur gi kitur sudėsi įsigyti ketinamus svogūnus, saldainius, bandeles bei kitus birius arba be įpakavimo parduodamus produktus? Tiesa, aršūs gamtosaugos idėjų puoselėtojai bei kovotojai prieš besaikį vartojimą į visus plastiko gaminius žiūri kaip į priešą, žingsnis po žingsnio naikinantį mūsų mylimą planetą Žemę…Ar tikrai plastikinių maišelių reikia bijoti, o gal tiesiog pakanka keisti požiūrį į šių vartojimą?

Faktas, jog, išmesdami maišelį po maišelio, prisidedame prie masinio gamtos genocido, turėtų sujaudinti kiekvieną sąmoningą pilietį (aišku, išskyrus tuos, kurie, parduotuvėje pirkdami vieną produktą, į kišenę įsigrūda visą pluoštą maišelių). Visgi statistika, susijusi su plastikinių maišelių naudojimu, šiek tiek guodžia. Lietuviai, lyginant su ES vidurkiu, šių suvartoja mažiau (ES vidurkis – 500 plonų plastikinių maišelių, tenkančių vienam žmogui per metus, Lietuvoje – 293 maišeliai per metus). Aplinkos apsaugos ministerija svarsto įvairias alternatyvas, padėsiančias šį skaičių dar labiau sumažinti. Vienas iš galimų variantų – ploni polietileniniai maišeliai, šiandien kiekviename prekybos centre, turėtų būti apmokestinti. Savaime suprantama, jog tokia prievartinė priemonė šiokius tokius rezultatus atneštų – žmogus, prieš imdamas kelis plastikinius maišelius, pagalvotų, ar šių jam tikrai reikia.

Visgi be abejonės svarbiausias ir akivaizdžiausias permainas atnešti galintis veiksnys – mūsų pačių sąmoningumas. Plastiko produktus gaminančios bendrovės sutinka, jog jų produkcija, tame tarpe ir polietileniniai maišeliai, turi būti vartojami atsakingai: tik tiek, kiek reikia ir tada, kada reikia.  Pirkdami prekybos centruose kelias rūšis skirtingų vaisių, šiuos galite sudėti į vieną maišelį (pardavėja gal tokiu sprendimu ir nebus patenkinta, tačiau jūs turėsite rimtą argumentą, pateisinantį savo elgesį). Tą patį maišelį, tiek didesnį, skirtą pirkiniams nešti, tiek ir ploną, į kurį dedami produktai, galima naudoti dar ir dar kartą. Variantų, kaip užbėgti už akių potencialiai plastiko žalai, daromai gamtai, tikrai yra, tereikia imtis iniciatyvos. Pabaigai – mintis pamąstymui: teigiama, jog popieriniai maišeliai gamtai kur kas draugiškesni, tačiau šių gamybai prireikia daugiau energijos nei plastikinių maišelių gamybai ar perdirbimui.

 

 

Susiję straipsniai:

„Europcar“: Lietuvos įmonės nuo infliacijos ginasi ilgalaike automobilių nuoma

Pastaraisiais metais matomas infliacijos šuolis skatina Lietuvos gyventojus ir įmones atidžiau planuoti išlaidas. Vienas tokių sprendimų – ilgalaikė automobilių nuoma  su paslaugomis, kai įmonė visą sutarties laikotarpį moka iš anksto sutartą sumą. Automobilių veiklos nuomos su paslaugomis  apimtys Lietuvoje per pastaruosius metus išaugo 7,4 proc., rodo „Europcar Lietuva“ skaičiavimai. „Vienas svarbiausių klientų klausimų – kokia […]

ChatGPT reklama: naujas būdas pasiekti skaitmeninę auditoriją

Dirbtinio intelekto sprendimai sparčiai keičia tai, kaip žmonės ieško informacijos, renkasi produktus ir priima sprendimus internete. Dėl šios priežasties ChatGPT reclama gali tapti nauja skaitmeninės rinkodaros kryptimi, į kurią verta atkreipti dėmesį įmonėms, norinčioms išbandyti šiuolaikiškus auditorijos pasiekimo būdus. Reklamos aplinka nuolat keičiasi, todėl verslams svarbu ne tik naudotis jau pažįstamais kanalais, bet ir stebėti […]