Smuikai, dažnai vadinamai „instrumentų karaliais“, yra žavingi ir mylimi muzikos instrumentai, turintys turtingą istoriją ir esantys nepavaldūs laikui. Be melodingų garsų, yra daugybė intriguojančių faktų apie smuikus, kurie atskleidžia neblėstantį šio instrumento populiarumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomiausių ir mažiau žinomų faktų apie smuikus.

Stradivarijaus mistika

Stradivarijaus smuikus, kuriuos XVII ir XVIII a. pagamino legendinis Antonio Stradivari, galima laikyti vienais paklausiausių ir vertingiausių smuikų pasaulyje. Šie instrumentai garsėja nepaprastu meistriškumu ir puikia garso kokybe. Įspūdinga tai, kad nepaisant išsamių tyrimų ir analizės, tikslūs Stradivario smuikų gamybos metodai iš esmės tebėra paslaptis. Stradivarijaus mistika ir toliau žavi muzikantus ir kolekcininkus.

Paslaptingi medžiai

Smuikams gaminti pasirinkta mediena yra labai svarbi jų skambesiui. Viršus (arba rezonansinė plokštė) paprastai gaminamas iš eglės, o nugarėlė ir šonai – iš klevo. Intriguoja tai, kad naudojama mediena būna iš labai senų medžių, kartais šimtamečių. Unikalios šių senų medžių savybės lemia instrumento rezonansą ir skambesį.

Smuikų gamyba: šeimos tradicija

Smuikų gamybos menas dažnai perduodamas iš kartos į kartą. Kremonoje, Italijoje, smuiko gimtinėje, kelios garsios šeimos, tokios kaip Stradivari ir Guarneri, sukūrė ištisas smuikininkų dinastijas. Žinios, technika ir smuikų gamybos paslaptys buvo kruopščiai perduodamos iš meistrų mokiniams.

Vibruojančios stygos

Smuiko stygos yra labai svarbios instrumento skambesiui. Jos gaminamos iš įvairių medžiagų, taip pat žarnų, plieno ir sintetinių medžiagų. Intriguoja tai, kad grojant smuiko stygos vibruoja neįtikėtinai dideliu greičiu, išgaudamos užburiančius garsus, išgarsinusius šį instrumentą. Šie virpesiai sukuria harmoningas bangas, kurios rezonuoja ir stiprėja mediniame smuiko korpuse.

Smuiko anatomija

Smuikas yra labai sudėtingas instrumentas, sudarytas iš daugiau kaip 70 atskirų dalių. Smulkūs šių sudedamųjų dalių reguliavimai ir tikslus išdėstymas turi lemiamą reikšmę instrumento skambesiui ir grojimo galimybėms.

Smuikas ir jo ekologiškas lankas

Tradiciškai smuiko lankai buvo gaminami iš arklio uodegos plaukų. Įdomu tai, kad daugelis šiuolaikinių smuikininkų, norėdami sumažinti poveikį aplinkai, renkasi ekologiškas alternatyvas, pavyzdžiui, sintetinius plaukus.

Smuikas kosmose

Smuikas netgi yra iškeliavęs už Žemės atmosferos ribų. Kanadietis astronautas Krisas Hadfildas (Chris Hadfield) grojo smuiku Tarptautinėje kosminėje stotyje, o jo smuikas tapo pirmuoju muzikos instrumentu, kada nors grojusiu kosmose.

Raudonasis smuikas

Raudonuoju smuiku vadinamą legendinį smuiką 1720 m. pagamino Antonio Stradivari. Šio instrumento kelionė per istoriją iš vieno savininko pas kitą įkvėpė sukurti garsų filmą „Raudonasis smuikas“, kuriame pasakojama neįtikėtina ir dramatiška jo istorija.

Smuiko lanko greitis

Kai kuriose klasikinėse kompozicijose, ypač orkestriniuose kūriniuose, smuiko lanko greitis gali siekti iki 48 km per valandą. Šis nepaprastas greitis naudojamas siekiant išgauti sodrų, išraiškingą toną, kuris gali būti ir galingas, ir subtilus.

Smuikas ir smegenys

Grojimas smuiku ne tik suteikia malonumą mūsų ausims, bet ir smegenims. Įrodyta, kad mokymasis groti smuiku gerina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų atmintį, koncentraciją ir kognityvinius įgūdžius. Šis instrumentas reikalauja tikslių pirštų judesių, protinio miklumo ir gilaus ryšio tarp muzikanto minčių ir paties atlikimo.