Iš kur atsirado dabartinis vizitinių kortelių formatas?

Kai susitinka du verslo žmonės, jie dažnai vienas kitam įteikia nedideles vizitines korteles. Ar kada nors susimąstėte, kodėl tos kortelės yra vienodo dydžio net tada, kai žmonės iš skirtingų šalių ir kultūrų? Juk kiekviernoje šalyje gali būtyi taikomi skirtingi standartai tokiems spaudiniams. Vizitinės kortelės, kaip asmeninės informacijos dalijimosi priemonė, egzistuoja jau šimtmečius, tačiau dabartinis formatas, maždaug 90×50 mm dydžio kortelė su spausdintu tekstu, atsirado palyginti neseniai.

Ankstyvieji formatai

  • Senovės Kinija: VII amžiuje vizitinės kortelės, vadinamos „mingpai“, buvo naudojamos kaip formalūs pristatymai tarp pareigūnų. Jos buvo gaminamos iš bambuko ar šilko ir dekoruojamos raštais. Kortelės dydis ir formatas nebuvo griežtai standartizuoti, tačiau dažniausiai jos būdavo maždaug 10×10 cm dydžio.
  • Japonija: XIII amžiuje „meishi“ kortelės tapo populiarios tarp samurajų. Jos buvo gaminamos iš popieriaus ir antspauduojamos su savininko vardu ir herbu. Meishi kortelės dydis taip pat nebuvo griežtai standartizuotas, tačiau dažniausiai jos būdavo maždaug 5×7 cm dydžio.
  • Europa: XVII amžiuje vizitinės kortelės, vadinamos „cartes de visite“, išpopuliarėjo tarp Europos aukštuomenės. Jos buvo gaminamos iš aukštos kokybės popieriaus ir dažnai dekoruojamos graviūromis ar portretais. Cartes de visite kortelės dydis taip pat nebuvo griežtai standartizuotas, tačiau dažniausiai jos būdavo maždaug 9×6 cm dydžio.

Standartizavimas

XIX amžiuje, augant prekybai ir verslui, atsirado poreikis standartizuoti vizitinių kortelių formatą. Tai leido lengviau jas laikyti ir perduoti.

1860 m. Prancūzijos vyriausybė oficialiai patvirtino vizitinių kortelių dydį – 90×50 mm. Šis formatas tapo žinomas kaip „carte de visite“ formatas ir buvo plačiai priimtas Europoje.

1876 m. Tarptautinė metrologijos komisija patvirtino tą patį 90×50 mm formatą kaip tarptautinį standartą. Šis formatas tapo žinomas kaip „ISO 7810” formatas ir yra naudojamas iki šiol.

Tiesa, Amerikoje naudojamos ir kitokio formato vizitinės kortelės – 85×55 mm. Nieko tai nestebina, nes amerikiečiai turi ir daugiau „savų“ standartų 😉

XX amžiaus pokyčiai

XX amžiuje, atsiradus spausdinimo mašinėlėms ir kopijavimo aparatams, vizitinių kortelių gamyba tapo lengviau prieinama. Dėl to jos tapo plačiai naudojamos įvairiose profesijose. Ant vizitinių kortelių pradėta spausdinti daugiau informacijos, pvz., pareigos, kontaktinė informacija, įmonės logotipas ir kt. Vizitinių kortelių dizainas tapo įvairesnis, atsižvelgiant į individualius poreikius ir pageidavimus.

Šiuolaikinės vizitinės kortelės

Šiandien vizitinės kortelės yra gaminamos iš įvairių medžiagų, įskaitant popierių, plastiką, metalą ir medieną. Ant jų gali būti spausdinama įvairi informacija, pvz., vardas, pavardė, pareigos, kontaktinė informacija, įmonės logotipas, socialinės žiniasklaidos nuorodos, QR kodai ir kt. Vizitinės kortelės gali būti naudojamos įvairiose situacijose, pvz., verslo susitikimuose, tinklaveikos renginiuose, socialiniuose renginiuose ir kt.

Ateities tendencijos

Nors vizitinės kortelės išlieka populiariu asmeninės informacijos dalijimosi būdu, atsiranda ir naujų technologijų, galinčių jas pakeisti. Pavyzdžiui, elektroninės vizitinės kortelės tampa vis populiaresnės, nes jas galima lengvai bendrinti naudojant išmaniuosius telefonus ir kitus mobiliuosius įrenginius.

Socialinės žiniasklaidos platformos taip pat gali pakeisti vizitines korteles, nes jos leidžia žmonėms lengvai užmegzti kontaktus ir dalintis informacija internete. Nors technologijos smarkiai tobulėja, tačiau vis dar yra profesijų, kur popierinės vizitinės kortelės yra dalinamos kiekvieną dieną.

3 thoughts on “Iš kur atsirado dabartinis vizitinių kortelių formatas?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Susiję straipsniai:

Banko indėliai privatiems asmenims

Privačių asmenų banko indėliai – tai lėšos, kurias fiziniai asmenys įneša į savo vardu atidarytą banko sąskaitą. Šie indėliai yra esminis bankų sistemos aspektas ir teikia keletą privalumų tiek indėlininkams, tiek bankams. Toliau pateikiame keletą pagrindinių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį kalbant apie privačių asmenų bankinius indėlius: Taigi, privačių asmenų indėliai bankuose yra saugus, […]

Kaip refinansuoti paskolas

Paskolų refinansavimas gali būti protingas finansinis žingsnis paskolų gavėjams, norintiems užsitikrinti geresnes sąlygas, mažesnes palūkanų normas arba konsoliduoti skolas. Pateikiame vadovą, kaip veiksmingai refinansuoti paskolas: