2015 metų liepos 21 dieną, antradienį, 17.30 valandą, LDS Galerija ARKA kviečia į parodos atidarymą:

Sveiki gyvi, Maestro PRANCIŠKAU SMUGLEVIČIAU!

Paroda, skirta Vilniaus dailės mokyklos patriarcho Pranciškaus Smuglevičiaus 270-osioms gimimo metinėms paminėti.

Pranciškus Smuglevičius gimė Varšuvoje 1745 metais spalio 6 dieną, karaliaus dvaro tapytojo, kilusio iš Žemaitijos, Lukošiaus Šmuglevičiaus ir Reginos Olesinskytės šeimoje. Pirmuosius meno pažinimo įgūdžius gavęs tėvo dirbtuvėje, nuo aštuoniolikos metų Pranciškus Smuglevičius studijuoja Šv. Luko dailės akademijoje Romoje, kur išgyvena net 21 metus. Už puikius pasiekimus kūryboje bei laimėjimus akademijos konkursuose P. Smuglevičiui buvo paskirta karaliaus Stanislovo Augusto, didelio meno globėjo, Karališkoji stipendija. Be šios stipendijos P. Smuglevičių dar rėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas. Tuometinė Edukacinė komisija numatė panaudoti P. Smuglevičiaus gebėjimus pedagoginiam darbui Vyriausioje Lietuvos mokykloje.

Profesorius Pranciškus Smuglevičius – vienas iškiliausių XVIII a. kūrėjų, užimąs ypatingą vietą Lietuvos dailės istorijoje. 1797 m. jis pradėjo vadovauti Vilniaus Universiteto piešimo ir tapybos katedrai, vėliau pavadintoje Vyriausiaja Lietuvos mokykla, kurioje pirmasis ėmė ruošti profesionalius dailininkus. Svarbų vaidmenį šioje mokykloje vaidino akademinis piešimas ir tapyba, taikant klasicistinės dailės derinius prie barokinės epochos. Buvo siūloma įvesti perspektyvos teoriją, peizažinę tapybą ir teatro dekoravimą.

Studijuodamas Romoje, Pranciškus Smuglevičius be dailininko specialybės kartu įgijo architekto išsilavinimą. Jis buvo puikus savo laikmečio tapytojas ir piešėjas, palikęs daug darbų antikiniais ir biblijiniais motyvais, reprezentacinių portretų, alegorinių kompozicijų bei istorinės tematikos siužetinų kūrinių.

Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio prašymu, P. Smuglevičiui pavedamas didžiulis užsakomasis darbas Vilniaus Katedroje – nutapyti pagrindinį altoriaus paveikslą, dvylikos apaštalų atvaizdus ant piliorių ir du paveikslus altorinėse sienose. Be šių darbų, P. Smuglevičius tapė Vilniaus ir jo apylinkių vaizdus monochromatine sepijos technika. P. Smuglevičiaus mažo formato dvidešimt vienas sepijos darbas turi ne tik pažintinę ikonografinę, bet ir didžiulę meninę reikšmę, kaip pirmieji mūsų peizažai, tapyti betarpiškai iš gamtos. Rekonstruojant Valdovų rūmus Vilniuje buvo vadovautasi net keturiais P. Smuglevičiaus darbais.

Paroda „Sveiki gyvi, Maestro Pranciškau Smuglevičiau” – tai pagarbus kreipinys į iškilią Lietuvos meno istorijos asmenybę iš XXI amžiaus. Koks dialogas galėtų užsimegzti tarp šiuolaikinių meno kūrėjų ir baroko Metro? Kokius panašumus ar skirtumus atrandame nūdienos kūrybos procese? Nukeliaukime laiku ir isivaizduokime save tarp P. Smuglevičiaus amžininkų, tapančių barokine maniera. Arba praeities laikotarpio siužetus atkelkime į dabartį, sukurdami naują požiūrį menų įvairovėje.

Parodoje dalyvauja didelis būrys žinomų Lietuvos tapytojų: Arturas Aliukas, Romualdas Balinskas, Robert Bliuj, Vidmantas Jusionis, Linas Liandzbergis, Jaroslavas Rokickis, Gintaras Palemonas Janonis, Paulius Juška, Sigitas Staniūnas, Saulius Kruopis, Mikolas Povilas Vilutis, Aleksandras Vozbinas, Ričardas Zdanavičius ir kt..

Parodos kuratorius Ričardas Zdanavičius
Plakate panaudota: Ričardo Zdanavičiaus laisva kopija-interpretacija pagal Pranciškaus Smuglevičiaus. alegorinę kompoziciją „Aistrų sutramdymas“, 1989 m., drobė, aliejus, 160×124 cm