Šių metų gegužės 10 dieną Vilniaus Vingio parke startuoja puiki „Sportland” ir Riedek.lt asociacijos iniciatyva – nemokamos K2 riedučių treniruotės. Treniruotės bus rengiamos kiekvieną savaitę antradieniais 19.30 val. Visiems norintiems nemokamų riedėjimo pamokų treniruotes ves profesionalūs Riedek.lt treneriai, kurie lauks užsiėmimų dalyvių Vingio parko aikštelėje esančioje už estrados.

Viena iš trenerių arba kaip sako patys riedutininkai – riedėjimo instruktorė –  Raminta Norvaišė atsako į aktualius klausimus, susijusius su šiuo sportu Lietuvoje.

Raminta, kaip riedučiai atsirado jūsų gyvenime?
Riedučiai mano gyvenime atsirado gana spontaniškai, kai tuometinis vaikinas (dabar vyras), juos padavonojo gimtadienio proga. Tai buvo mano pirmieji riedučiai. Skirtingai nei turbūt daugumai vaikų, vaikystėje  jais džiaugtis neteko. Tą pačią dieną, kai gavau riedučius, šiek tiek pasivažinėjus katedros aikštėje, su riedutininkų kompanija jau riedėjau po miestą.

Kuo jus sužavėjo riedučių sportas?
Šis sportas kelia labai daug gerų emocijų, ypač, pradedant mokytis riedėti. Prie to prisidėjo ir sutikti pozityvūs, draugiški riedutininkai. Su bendraminčiais juokaujame, kad dar neteko sutikti piktų ar nemalonių riedančių žmonių. Riedant apima laisvės pojūtis, apie nieką negalvoji, blogos mintys, rūpesčiai savaime išnyksta. Smagu išsiskirti iš dviratininkų ir pėsčiųjų minios.

Palyginus su tuo, nuo ko pradėjote, ar riedučiai smarkiai išpopuliarėjo?
Riedučiai Lietuvoje tikrai išpopuliarėjo. Prieš kokius 6-8 metus Vingio parke sutikdavome vos dešimt riedutininkų per dieną ir tai, mūsų manymu, buvo nemažai. Paskutiniaisiais metais sutinkame kelias dešimtis. Žinoma, riedančių parke skaičius priklauso ir nuo oro sąlygų. Didelį susidomėjimą  rodo žmonės, ateinantys į mūsų „Riedėk” akademijos nemokamas pamokas ar  mokamus kursus.

Ką patartumėte žmogui, kuris nori pradėti važinėti riedučiais? Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis riedučius?
Visų pirma, norėčiau padrąsinti pradėti važinėti. Kartais to reikia labiau (ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms) nei puikių riedučių. O riedučius reiktų rinktis pagal tai, kur ir kaip žmogus ketina riedėti.  Apie tai reikėtų atskirą straipsnį rašyti (juokiasi).

Koks turi būti pradedančiojo fizinis pasirengimas norint pradėti važinėti riedučiais?
Sportuojančiam, fizinį aktyvumą mėgstančiam žmogui lengviau mokytis riedėti.  Kartais žmonėms pajausti riedėjimo privalumus labiau trukdo įvairios baimės nukristi ar susižeisti nei silpni kojų raumenys. Pastaruosius galima pamažu sustiprinti, o baimių taip lengvai neatsikratysi.

Kažkur teko skaityti, kad keturi procentai žmonių negali išmokti čiuožti slidėmis dėl pusiausvyros problemų. Ar čia galioja ta pati taisyklė?
Taip, čia galioja tas pats. Jeigu žmogaus vestibiuliarinis aparatas silpnas, jis riedėti negalės.

Kokios raumenų grupės daugiausiai „dirba” važiuojant riedučiais?
Sėdmenys ir kojos. Dirba šie kojų raumenys: šlaunies priekinės grupės raumuo – kvadricepsas, užpakalinės šlaunies raumenys, vidinė šlaunies raumenų grupė. Pusiausvyrai ir stabilumui išlaikyti taip pat naudojami priekinės pilvo sienos raumenys (pilvo presas).

Tai turbūt tinkamas sportas tiems, kurių jautrūs sąnariai?
Taip, šis sportas tinka žmonėms, turintiems sąnariaų ar kelio girnelių problemų (kalbu iš asmeninės patirties, nes pati turiu išėjusią iš vietos kelio girnelę). Kaip pavyzdį lyginame bėgimą su riedėjimu. Riedant sąnariai patiria net 50 procentų mažiau krūvio nei bėgant.

Kokia danga tinkama riedėjimui? Ir kur geriausios trasos Lietuvoje?
Asfaltas, betonas. Vienas malonumas riedėti lygia danga, ar tai būtų kelias, aikštelė, šaligatvis ar požeminis parkingas. Labai geri takai  ir jų nemažai yra Kaune. Net pavydu, nes Vilniuje jų labai trūksta.  Puikius takus turi Birštonas, Druskininkai, Jonava. Ilgiausia trasa yra pajūryje (Šventosios-Klaipėdos takas). Gana ekstremali, kalnų ir kalnelių atžvilgiu, trasa yra Ignalinoje, Lietuvos žiemos sporto centre.