Energija, kuri išties gali daug ką pakeisti, prasidėjęs tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis ’16“ pažers dar ne vieną staigmeną. Kasmet jame dėmesys skiriamas belgų ir prancūzų šokiui, tad nusiteikite – laukia net trys dėmesio verti pasirodymai: šįvakar – prancūziškajai Belgijos daliai atstovaujančios smagios ir originalios trupės „Wooshing Machine“ darbas „Happy Hour“, o pirmadienį – Belgijos flamandų bendruomenei atstovaujančios choreografijos žvaigždės Ann Van den Broek geriausias 2015 m. Nyderlandų spektaklis „The Black Piece“ ir choreografinio humoro bei ironijos prisodrintas prancūzų trupės „Propagande C“ darbas „Gerro, Minos ir Jis“.

Kokia iš tiesų yra „Happy Hour“?

Šį vakarą Menų spaustuvės Juodojoje salėje viešpataus du tiek pat metų nugyvenę kūnai, du italai emigrantai šokėjai, beveik tokio pat svorio, turintys panašias plikes ir net raukšles. Du draugai – Mauro Paccagnella ir Alessandro Bernardeschi, po dviejų dešimtmečių draugystės ir bendradarbiavimo Caterinos Sagnos trupėje vėl susitikę dviejų žmonių choreografijos projekte „Happy Hour“.

Šis šokis įkvėpimo semiasi iš Claudio Monteverdi kūrinio „Combattimento di Tancredi e Clorinda“, Bobo Dylano ir italų popmuzikos. Tai šokis, kuris knaisiojasi po šių dviejų paauglių prisiminimus iš 1970-ųjų Italijos, televizijos ir nepopuliarių politikų sąjungos laikotarpio.

A. Bernardeschi yra kilęs iš Toskanos, studijavo Bolonijos D.A.M.S., šoko visuose C. Sagnos spektakliuose. „Wooshing Machine cie“ yra šokėjo, choreografo ir aktoriaus, pastaruosius 20 metų Briuselyje gyvenančio M. Paccagnellos 1998 m. suburtas Briuselio šokio teatro kolektyvas, atsiradęs po to, kai iširo jo įkurta belgų trupė „Un Oeuf is un Oeuf“.

Geriausias 2015 m. Nyderlandų šokio spektaklis

Juodas. Raminantis, apgaubiantis, saugus ir intymus. Šis juodumas yra kupinas judesio, pilnas ir tuščias tuo pat metu. Galingas, sluoksniuotas. Spektaklyje „The Black Piece“ kylanti Belgijos choreografijos žvaigždė A. Van den Broek kviečia žiūrovus kartu keliauti į choreografinius ieškojimus ir atrasti kitokį juodumą. Tą juodumą, kuris nuolat patraukia, reikalauja dėmesio, intriguoja ir sukuria ilgai trunkantį įspūdį. Šiam kūriniui choreografę įkvėpė literatūros kūrinys – Michaelio Pastoureau knyga „Juoda, spalvos istorija“.

A. Van den Broek yra šokio trupės „WArd/waRD“ įkūrėja. Per pastaruosius 15 metų ji paliko žymę Belgijos ir Nyderlandų šokio scenoje ir dėl savo aiškios, prieinamos šokio idiomos ir savitos estetikos užsitarnavo solidžią reputaciją tarptautiniame šokio pasaulyje. Painiava tarp dviejų valstybių neišvengiama – „WArd/waRD“ kaip organizacija yra registruota ir Belgijoje, ir Nyderlanduose.

Spektaklis „The Black Piece“, kurį Lietuvos publika išvys gegužės 9 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, pernai buvo pripažintas geriausiu šokio spektakliu Olandijoje – jam įteiktas „Zwaan“ („Gulbės“) apdovanojimas įspūdingiausio šokio kūrinio kategorijoje. Tai yra prestižiškiausias Nyderlandų šokio apdovanojimas, vadinamas olandų šokio „Oskaru“. „The Black Piece“ už stiprų tarptautinį potencialą 2015 m. taip pat laimėjo „Dioraphte“ šokio apdovanojimą.

Trys vyrai ieško, kaip leisti laiką kartu

Tą pačią gegužės 9-ąją Menų spaustuvės Juodojoje salėje humoro ir ironijos kupiną kūrinį „Gerro, Minos ir Jis“ parodys ir prancūzų šiuolaikinio šokio trupė „Propagande C“. Tai spektaklis apie tris vyrus, įmestus į tuščią kambarį, kuriame jie ieško, kaip kartu leisti laiką. Čia ir prasideda žaidimas. Kambaryje jie pradeda savo kūnų ir santykių transformaciją. Naudodami tik tai, kas yra šalia: savo vaizduotę, kūną, vieną partnerių ir žiūrovus, jie perkelia save iš kambario scenoje į sukurtą įrėmintą erdvę, kuri susiduria su tuščia scena ir susikerta tarp jų pačių.

„Judėjimas tarp įvairių proto erdvių yra šio pasirodymo centras. Tai nukelia auditoriją į sumišimą, kuriame žiūrovas bando išsiaiškinti, ką atlikėjai veikia ir kaip jie atsidūrė toje vietoje. Neaiškumas ir sumišimas yra dalis politinio šio pasirodymo pareiškimo. Šis sąmyšis provokuoja žiūrovą suabejoti tuo, kas atpažįstama, ir nukelia jį į platesnę patirtį, kurios negalima lengvai nusakyti žodžiais“, – sako spektaklio autoriai.

Šokėjai ir choreografai prancūzai Simonas Tanguy, Alounas Marchalas ir ispanas Rogeris Sala Reyneris susitiko SNDO (Naujojo šokio plėtros mokykla) Amsterdame. Jų bendras darbas „Gerro, Minos ir Jis“ buvo įvertintas „Danse Elargie 2010“ apdovanojimu Paryžiuje (trumpoji versija), 2013 m. – Štutgarto miesto šokio ir teatro prizu. Šis spektaklis nuo 2012-ųjų Europoje ir už jos ribų (Beirute, Tel Avive ir kt.) buvo parodytas daugiau kaip 50 kartų.

Primename, kad šiandien, gegužės 4-ąją, 18 val. Menų spaustuvėje atidaroma kaunietės fotografės Svetlanos Baturos paroda „Judesio diagrama“, kuri pakvies žiūrovą išsamiau pažvelgti į šokį ir jo sudedamąsias dalis: kūno plastiką, struktūrą, nuotaiką. Paroda veiks iki paskutinės festivalio dienos – gegužės 19-osios.