„C30/37-XC3-CI0,2-D16-S3“ | NAUJOS GEROS „TITANIKO“ GRINDYS

Vilniaus dailės akademijos doktorantės Eglės Grėbliauskaitės meninis projektas

Eglės Grėbliauskaitės projektas „Kitos geros „Titaniko“ grindys“ yra matomas, bet nepastebimas – nes parodinės erdvės grindys dažniausiai suvokiamos kaip platforma rodyti kitus artefaktus, o ne demonstruoti save. Tačiau tapdamos „nematomomis“ jos neišvengiamai yra kiekvienoje čia eksponuojamoje parodoje kaip konstanta, kaip materiali duotybė – kiekvienas „Titaniko“ salėje atsiradęs daiktas ar žmogus yra santykyje su grindimis (ir lubomis, langais, sienomis). Grindys vis dėlto yra neišvengiamiausios dėl žemės traukos ir erdvės patyrimo vaikštant. Šis projektas yra fizinės ir institucinės erdvės tyrimas, klausiantis ne kas, kodėl, o kur ir kaip. Tai parodos negatyvas, kai žiūrovai turi kabintis ne už erdvėje išbarstytų objektų, bet patirti tai, kas yra tarp jų. Tai, kas nėra daiktas, kūnas, architektūra.

Dr. L.Kreivytė

*******************

„Titaniku“ yra vadinamas Maironio gatvės 3 numeriu pažymėtas, 2010 metais rekonstruotas VDA korpusas, kuriame ne tik 5 katedros, Dizaino inovacijų centras, Muziejus, bet ir pirmajame bei antrajame aukštuose esančios parodinės erdvės. Tai institucinė meno galerija, suteikianti galimybę aktyviai plėtotis įvairiems diskursams ir diskusijoms, pretenduojanti būti prestižine parodinių erdvių mieste ir valstybėje.

Įrenginėjant „Titaniko“ ekspozicinį plotą, jo vidaus apdailos techniniame aprašyme kaip prielaida ir siekiamybė buvo nurodytos „geros grindys“. Eglė Grėbliauskaitė sau ir mokslo bei meno institucijai uždavė klausimą – “kas yra geros grindys „Titaniko“ parodų salei šiandien?“ Tai tapo jos meninio tyrimo atramos tašku. Dar XX amžiaus viduryje JAV susiformavo parodinės erdvės kaip „balto kubo“ samprata, kuriai būdingas minimalistinis sprendimas – baltos sienos, neutralios lubos ir grindys.

2010 metais paklotos keraminės plytelės, pasak menininkės, priminė posovietinio „euroremonto“ estetiką, disonuojančią su parodine erdvės paskirtimi. Naudodamasi turimais techniniais brėžiniais, rodančiais, kad 35 mm gylyje yra betoninės grindys, VDA doktorantė Eglė Grėbliauskaitė I aukšto ekspoziciniame plote (kurio plotas – 218 m²) vykdė meninį tyrimą, kurio metu pašalino viršutinius sluoksnius ir ant atidengto pagrindo išliejo naują industrinio betono sluoksnį.

Projektas ne tik atnaujino „Titaniko“ erdvę, suteikė jai estetinio, konceptualaus grynumo, bet ir iškėlė klausimus apie parodinių institucijų uždavinius eksponuojant meno kūrinius šiuolaikiniame kontekste.

Projektas finansuotas menininkės pakviestų mecenatų. Ji turėjo rasti tokį rėmėją, kuris į meną žiūri plačiau nei į komercinę investiciją. Prisidėdami prie projekto verslininkai prisidėjo prie kiekvieno menininko, eksponuosiančio savo kūrinius galerijoje, o taip pat parėmė meno kūrinį, kuris išliks nuolatinėje ekspozicijoje.

Ketvirtadienį (spalio 29 dieną) 18.00 valandą bus ne tik pristatomos naujos, kitos „geros grindys ‘Titanikui’“, bet ir bus diskutuojama apie šiuolaikinio meno kontekstualumą ir socialumą, represinius mechanizmus, kūrimo ir ardymo struktūras, konstravimo ir dekonstravimo sistemas.

Projekto mecenatai: „Baltic Sotheby’s International Realty” ir „Unique Properties”
Grafikos dizainas: Gailė Pranckūnaitė
Pristatymas ir diskusija: spalio 27 d. (ketvirtadienį), 18 val. I VDA parodinių salių „Titanikas“ aukšte
Diskusijoje dalyvauja: Laima Kreivytė, Deimantas Narkevičius, Nerijus Milerius, Agnė Narušytė.
Groja: „Mielos merginos“ – skulptorių vokalinis instrumentinis ansamblis.

Su projektu susipažinti galima iki 2016 metų spalio 29 dienos.

Maloniai kviečiame apsilankyti!