Šų metų rugsėjo 25 dieną (penktadienį) 18.00 valandą Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (adresas Pamėnkalnio g. 1), atidaroma grafiko Edmundo Saladžiaus kūrybos paroda „Regėjimai“.

„Meilė yra didingas jausmas. Meilės palydovai – ištikimybė, pasiaukojimas ir puikybė, nekaltųjų ašaros ir kraujas. Meilės didybė – tai paties Liuciferio – netikros tiesos nešėjo – triumfas ir tragedija. Jo pasekėjai keičia pasaulio tvarką, ant kalavijo smaigalio nešdami pasauliui tariamai laimingą būtį. Desperatiškai gelbėdami paskutines taikos ir jaunystės duženas po galingojo kardu žūsta geriausi, drąsiausi ir garbingiausi. Paniekintos tampa amžinos garbės, atsakomybės ir pasiaukojimo sampratos, atveriamos durys niekšybei, prievartai ir besaikiam godumui.

Matymas tėra fizinė funkcija.

Regėjimas įmanomas tik nuplėšus tamsybių kataraktos valktį.“ (Edmundas Saladžius)

Šie žinomo grafikos maestro Edmundo Saladžiaus žodžiai – tai pratarmė jo personalinei parodai „Regėjimai“. Nė vienas žiūrovas turbūt nesitikėjo tokios išdidžios įvadinės kalbos ir archangelų kardo aštrumo sentencijų. Bet, pasirodo, meistro ir mokytojo regėjimai (ne kiekvienam būdingas įvykių įžvelgimas) realizuojasi monotipijų ir linoraižinių linijose kaip aiškus pradžiamokslis išdidžiai Europos kultūrai.

Ne kartą prisipažinęs meilę žavingam Antikos pasauliui, jos kultūrai ir aiškiai minčiai, dailininkas ir dabar teigia, kad senovės meno šaltiniai – tai reminiscencijos į šiuolaikinį pasaulį, kurį suvaldyti gali tik istorinė išmintis. Todėl kurdamas didžiausią pastaruoju metu grafikos ciklą „XXI amžiaus mitai“ (9 monotipijos, 2015 m.), jis nepritrūko visa užliejančios juodos dėmės. Tik ten – įsivaizduojamoje distopijoje arba kosmoso akistatoje – grafikas anatomiškai tiksliai išraižė žmogaus figūrą, lyg Antikos vazų tapyboje paryškino žmogaus kalokagatijos modelį, sukaupė kūne visą įmanomą jėgą, keitė figūrų dydžius ir padėtis, kad jėga ir galia neapakintų žmonių padermės, ir paliko dar daug nuorodų, kurias kas kartą galime iš naujo įžvelgti aklame juodulyje.

Parodoje į akis rėžiasi ir garsi Saladžiaus raudona spalva, prie jos radikalumo jau šiek tiek pripratome (pvz., ciklas „Iš gražiųjų Rytų“, 2005 m., ir dar iš ankstesnių – retrospektyvinis ciklas „7 meilės ir mirties vaizdai“, 1993 m.), kartu sužibusiai su aukso-vario gelsva, jai tereikia kelių aštrių meistro linijų, kurios sukurtų dramatišką kontrastą. Specialus spalvų ir braižo nekeitimas dailininkui būtinas kaip ir nuolatinis žiūrovo minčių dirginimas: savu stiliumi kurdamas vis naujai vykstančius sarkastiškus siužetus, Edmundas Saladžius pristato aukščiausią juslinę ir emocinę įkrovą (ciklas „Teisėjų knyga“, 2014 m. ir „Rugių laukas“, 2015 m., abu spalvoti lino raižiniai.).

Modernistas ir poetas, brėždamas linijas skersai išilgai ir kuo giliau, primena pasaulio nuodėmes ir jautrumą artimui, nepaslepiamą po architektūrinėmis detalėmis (ciklas „Nuodėmės zonos“, spalvoti lino raižiniai, 2015 metai), o amžinose paieškose skendintys ir iš tamsos vis išnyrantys žmogiški santykiai dailininko raižiniuose aptinkami netikėčiausiose vietose (ciklas „Kalėdos beprotnamyje“, spalvoti lino raižiniai, 2015 m.).

Grafikas Edmundas Saladžius nelepina publikos savo parodomis, todėl jo vieša akistata su pasaulio kultūriniais simboliais ir ženklais tai reta proga mums pasitikrinti senąsias modernistines tiesas apie meno paslaptį ir galią.

Edmundo Saladžiaus paroda „Regėjimai“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki 2015 metų spalio 14 dienos.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Dr. Kristina Budrytė-Genevičė

Pamėnkalnio galerijos informacija