Vakcinacija – viena iš jautriausių temų, bene labiausiai apipinta įvairiais mitais. Vieni skiepus vertina teigiamai, kiti neigiamai, o dar kiti nuomones neturi. Dabar, kai apie COVID-19 vakciną girdime vos ne kasdien, ši tema tapo dar aktualesnė. Taigi kokie iki šiol yra didžiausi mitai apie skiepus?

1. Vakcinos didina autizmo riziką

Baimę, kad vakcinos padidina autizmo riziką, sukėlė 1998 m. metais prestižiniame britų medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtas tyrimas, kuriame buvo teigiama, kad vakcina nuo tymų, kiaulytės, raudonukės (MMR) didina autizmu sergančių vaikų skaičių Didžiojoje Britanijoje. Tačiau jo imtis buvo vos 12 vaikų. Šis tyrimas buvo visiškai diskredituotas dėl rimtų procedūrinių klaidų, neatskleistų finansinių interesų ir etikos pažeidimų. Jį atlikęs gydytojas prarado medicinos licenciją, o straipsnis buvo pašalintas iš žurnalo. Nepaisant to, šio tyrimo išvados paskatino kitus gydytojus atlikti MMR vakcinos ir autizmo sąsajos tyrimus. Vėliau buvo atlikta labai daug kitų tyrimų, kuriuose dalyvavo virš 1 260 000 vaikų. Jokio ryšio tarp minėtos vakcinos ir autizmo dažnio nebuvo rasta.

2. Vakcinacija yra neveiksminga

Dar vienas mitas apie skiepus yra susijęs su jų veiksmingumu. Kai kurie žmonės mano, kad vakcinos neveikia. Tačiau faktai kalba patys už save. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų. Skiepų efektyvumui turi įtakos skiepijamo asmens amžius (vyresnių žmonių imuniteto atsakas vangesnis), turimos lėtinės ligos, vartojami medikamentai. Ilgainiui skiepai užkirto kelia daugybei ligų, tokioms kaip tymai, kiaulytė, kokliušas, ir padėjo išgelbėti milijonus gyvybių. Pavyzdžiui, poliomielitas, kurio atvejų JAV kasmet būdavo užregistruojama maždaug 50 tūkst., buvo viena baisiausių XX a. ligų, sukeldavusių epidemijas. Tačiau dėl sėkmingų skiepijimo programų visame pasaulyje poliomielito atvejų beveik nebeliko. Neabejojama, kad vakcinacija yra vienas efektyviausių būdu kovoti su užkrečiamosioms ligoms.

3. Vakcinos silpnina imuninę sistemą

Vakcinose esantys komponentai veikia silpniau nei virusai ar bakterijos, kuriais užsikrečiame „natūraliai“, todėl pasiskiepiję žmonės netampa labiau imlūs kitoms infekcijoms. Vakcinacija, kaip ir natūrali infekcija, paprastai sukelia ilgalaikį imunitetą, tačiau kitaip nei ji neturi tokio neigiamo poveikio. Natūralios infekcijos gali kur kas labiau susilpninti imuninę sistemą ir sukelti tokias komplikacijas kaip plaučių uždegimą, raidos sutrikimus, kurtumą, kraujo užkrėtimą, apsigimimą, kepenų vėžį ar netgi mirtis. Taigi įgyto imuniteto kaina persirgus tam tikra liga „natūraliai“ gali būti kur kas didesnė.

4. Skiepytis nuo kai kurių ligų nebebūtina

Vakcinacija leido sėkmingai suvaldyti daugybę pavojingų ligų, tokių kaip difterija, stabligė, tymai ar raudoniukė. Daugelis šiais laikais gyvenančių žmonių nėra su jomis susidūrę, todėl pradeda abejoti skiepų būtinybe. Tačiau svarbu suvokti, kad kai kurios ligos nėra išnaikintos, tik sergamumas jomis labai mažas. Dėl šios priežasties rizika užsikrėsti ir susirgti išlieka. Taip pat kai kurių ligų sukėlėjai egzistuoja išorinėje aplinkoje arba gali būti atvežami iš kitų šalių ar regionų, kur dar nėra išnaikinti. Todėl net ir atrodant, kad rizika užsikrėsti tam tikra liga labai maža, svarbu atsakingai skiepytis ir pasidomėti privalomąja ar rekomenduojama vakcinacija prieš keliaujant į užsienio šalis, ypač planuojant egzotines keliones.

Užkrečiamos ligos gali būti labai pavojingos, o vakcinacija yra vienas veiksmingiausių būdų jų išvengti. Taigi nepasikliaukite visuomenėje sklandančiais mitais. Kad ir kokį sprendimą bepriimtumėte, prieš tai pasidomėkite plačiau,  geriausia – pasikonsultuokite su gydytoju. Juk nuo to gali priklausyti jūsų ar jūsų vaikų sveikata.