Moliūgai – viena seniausių daržovių pasaulyje. Jie buvo žinomi jau senajame Egipte bei Romoje, o Kinijoje turėjo daržovių karaliaus titulą ir buvo auginami imperatoriaus dvare bei kilmingųjų soduose. Meksikoje moliūgus augino dar 3 tūkstančiai metų prieš mūsų erą. Jau tada šias daržoves vartojo ne tik maistui, bet ir dekorui, iš jų buvo pjaustomos vazos bei kitos dekoratyvinės puošmenos.

Dekoratyvinis moliūgas – vienas iš nereikliausių augalų, dėl to, kad gana plačiai paplitęs tiek užsienyje, tiek mūsų šalyje. Dekoratyvinės moliūgų veislės buvo išskirtos tik sodo sklypui puošti. Jų atrankos procese nebuvo atsižvelgta į standartines skonio savybes, todėl maisto produktams šių rūšių vaisiai nenaudojami.

Auginimas iš sėklų

Iš sėklų išauginti dekoratyvinį moliūgą tikrai nėra sunkiau, nei auginti tradicines valgomąsias ir pašarines veisles. Tiesiog reikia žinoti kelias subtilybes ir jomis vadovautis.

Sėjami dekoratyviniai moliūgai taip pat, kaip ir valgomieji – sėklos sėjamos tiesiai į dirvą, arba išauginami daigai. Lygiai kaip ir valgomieji, dekoratyviniai moliūgai taip pat jautrūs šalnoms bei drėgmės trūkumui.

Jei sėklas perkate specializuotoje parduotuvėje, jų daigumo parametrai būna jau patikrinti mirkymo ar sėjos metu. Šios sėklos yra sveikos ir kokybiškos. Savarankiškai surinktas bei paruoštas sėklas privaloma dezinfekuoti kalio permanganato tirpale. Norėdami pasiekti greitesnį dygimą, prieš sėdami, sėklas pamirkykite bet kuriame augimo stimuliatoriuje ar tradicinės medienos pelenų tirpale.

Jeigu siekiate auginti grynaveislius moliūgus, pasistenkite, kad šalia neaugtų aguročiai ar agurkai, nes jie tos pačios šeimos nariai, todėl apsidulkins, o tai turės įtakos moliūgo formai. Jei ant sėklų pakuotės nurodyta F1 arba F2, vadinasi, tai yra hibridas. Jeigu jam augimo sąlygos bus ne itin palankios, jis vėliau būtinai atsigims į savo tėvus ir jau bus kitoks, todėl galima nusivilti arba kaip tik sužinoti, iš kokių moliūgų buvo sukurtas hibridas.