„Užupio meno inkubatoriuje“ – tapybos ir grafikos paroda „Iš Vilniaus į Vilnių“

2015 metų lapkričio 4–10 dienomis ir 21–28 dienomis „Užupio meno inkubatoriaus“ galerijoje „Galera“ (adresas Užupio g. 2 a, Vilnius) bus eksponuojama svečių iš Murmansko (Rusija) – grafikės Anastasijos Beriozos ir tapytojo Maksimo Dranycino paroda.

Anastasija Berioza gimė 1980 metais Saranske (Rusijoje). Nuo 1988 m. gyvena ir dirba Murmanske. 2001 m. baigė Kultūros ir meno fakultetą Murmansko valstybiniame pedagoginiame institute. Nuo tada mokytojauja Murmansko meno mokykloje, taip pat dirba Metropoliteno finansų ir humanitarikos akademijos Murmansko filialo Dizaino fakultete. Priklauso Rusijos menininkų sąjungai.

Paroda „Iš Vilniaus į Vilnių“
Anastasijos Beriozos darbas

Savo darbuose Anastasija naudoja įvairias grafikos technikas – lino raižinį, koliažą, rašalą, aliejinę bei sausą pastelę, kartais pasitelkia ir neįprastesnes priemones – sniegą, ledą, piešimą ant sienos.

Nuo 1997 metų surengė apie 15 personalinių parodų Murmanske, Vadse (Norvegija), Solovkoje (Ukraina). Jos darbų turi įsigiję Murmansko, Kirovo meno muziejai, Sovetsko miesto istorijos ir architektūros bei kiti muziejai bei privačios kolekcijos.

Šioje parodoje Anastasija pristato savo darbų seriją „Baltijos albumas“, kurtą 2014 m., keliaujant per Rygą į Vilnių. Naudodama koliažo techniką menininkė siekia užčiuopti ir perteikti šių miestų plėšytas tekstūras bei kultūrinių sluoksnių pjūvius. Albumą jau papildė ir keletas darbų, sukurtų dabartinės viešnagės „Užupio meno inkubatoriuje“ metu.

Maksimas Dranycinas gimė 1974 m. Murmanske (Rusijoje). 2000 m. baigė Oriolo meno institutą. Rusijos menininkų sąjungos ir šios organizacijos valdybos narys.

Nuo 1995 m. surengė per 30 personalinių parodų. Nuolat dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse parodose, pleneruose Ukrainoje, Norvegijoje, Serbijoje, Italijoje, Juodkalnijoje, įvairiuose Rusijos miestuose.

Molbertinės tapybos technika tapyti Maksimo darbai eksponuojami Murmansko, Kirovo, Vadso (Norvegija) meno muziejuose bei privačiose kolekcijose.

Parodos „Iš Vilniaus į Vilnių“ darbai yra įkvėpti jo šių metų vasaros Maksimo kelionės į Vilnių. Dvylika autoriaus užfiksuotų fragmentų – tai Vilniaus senamiesčio realybės perkūra, kalbėjimas apie šį miestą iš kitos sistemos koordinačių.

Abiems šiems kūrėjams Vilnius nėra atsitiktinis miestas. Tai – miestas, iš kurio sunku išvažiuoti ir į kurį lengva sugrįžti. Ypač dailininkams.

Parodos atidarymas – lapkričio 4 dieną 18.00 valandą.

Susiję straipsniai:

Kai vakarienei lieka vakarykščio maisto: 7 būdai jį panaudoti kitaip

Būna vakarų, kai atidarai šaldytuvą ir vaizdas ten nelabai įkvepia. Dubenėlyje kelios virtos bulvės. Dėžutėje – vakarykštės vištienos gabalėlis. Dar kažkur kampe laukia ryžiai, o daržovių stalčiuje guli pusė paprikos ir viena kiek pavargusi morka. Atskirai – nieko ypatingo. Bet ar tikrai? Kartais būtent iš tokių likučių gimsta vakarienė, kurios specialiai net nesugalvotum gaminti. Ir […]

Ką veikti su knygomis, kurių jau nebeskaitysite?

Knygos namuose dažnai kaupiasi labai tyliai. Vieną nusiperkame atostogoms, kitą gauname dovanų, trečią pasiimame, nes sudomino viršelis ar draugo rekomendacija. Po kurio laiko lentynose atsiranda vis daugiau leidinių, prie kurių tikriausiai nebegrįšime. Kai kurios knygos buvo perskaitytos vieną kartą, kitos liko pradėtos, o dar kitos tiesiog nebeatitinka mūsų dabartinio skonio. Tokiu atveju verta pagalvoti ne […]