Raštas, audinys, siūlas. Menas vs dizainas? 2 dalis

Piotr Bosacki, Monika Drożyńska, Aneta Grzeszykowska, Dominik Lejman, Małgorzata Markiewicz, Magdalena Samborska, Janek Simon, Julita Wójcik

Paroda veiks nuo 2015.08.27 iki 2015.09.19.

Vilniaus dailės akademijos parodų salė „Titanikas“

Parodoje „Raštas, audinys, siūlas“ (angl. Pattern, fabric, thread) pristatomi Lenkijos menininkų darbai, peržengiantys ribą tarp meno ir amato (meninių audinių). Audimas čia tampa centriniu meninės raiškos motyvu. Klausiama, kokį vaidmenį jis atlieka audinyje? Tradicine prasme audimas sukuria ritmišką raštą ir suteikia kūriniui dekoratyvų vaizdą, tačiau ar jis gali dekonstruoti raštą? Kas nutiktų, jei pažvelgtumėme plačiau? Ar raštas pakankamai pajėgus atskleisti dekoratyviojoje struktūroje slypinčias schemas?

Sąvoka „raštas“ apima gana platų reikšmių spektrą ir yra vartojama įvairiose srityse. Žvelgiant paviršutiniškai, „raštą“ galima suprasti kaip tam tikrą motyvą arba lengvai atkartojamą šabloną. Įvairiose mokslo disciplinose schemos padeda apibendrinti ir susisteminti mūsų turimas žinias apie pasaulį. Perteikę informaciją simbolių bei kodų kalba, sukuriame grafinę nematomos struktūros vizualizaciją.

Visuose parodoje „Raštas, audinys, siūlas“ pristatomuose kūriniuose kaip kompozicinis ir struktūrinis pamatas buvo panaudota audimo technika. Kūriniuose regima ornamentika siekiama iškelti klausimus, kurie aktualūs šiuolaikinių raštų kūryboje. Audimas yra veikla, kuri įprastai siejama su namais, tačiau viešojoje erdvėje ji tampa pakankamai galinga priemone kelti įvairius klausimus: kaip individą kuria visuomenė? Kaip architektūra veikia mūsų pasąmonę? Ar mes tapome mados aukomis? Visus šiuos klausimus kelia parodoje pristatyti darbai.

„Raštas, audinys, dizainas“ yra parodos „Menas vs dizainas?“ tęsinys. Minėta paroda buvo pristatyta 2014 metais meno centre „CCA Laznia“. Parodos kuratorė – Vilniaus galerijos „Artifex“ vadovė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė. Parodoje „Menas vs dizainas“ pristatyti darbai skatino lankytojus susimąstyti apie ribos tarp meno ir dizaino (ne)egzistavimą. Parodoje dalyvavę menininkai atskleidė šios priešpriešos absurdiškumą. Parodoje pristatyti kūriniai, viena vertus, gali būti suprantami kaip kūrybiški funkcine prasme originalūs dizaino darbai, kita vertus, jie pavojingai priartėja prie meno kūriniui būdingo „nenaudingumo“. Ar gali marškinėliai arba megztinis tapti meno kūriniu, estetinio išgyvenimo objektu?