Nuo pirmųjų civilizacijų iki šiuolaikinės urbanistinės kultūros, keramika išliko neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Ji tarnavo tiek praktiniams tikslams, tiek meninei saviraiškai. Ir nors šiandien technologijos suteikia daug greitesnių bei tikslesnių būdų kurti daiktus, žmogus vis dar grįžta prie molio – pirminės, organiškos medžiagos, leidžiančios kurti ne tik formą, bet ir jausmą.

Darbas su moliu turi ypatingą savybę – jis įžemina. Lankstus, šiltas, jautrus prisilietimui, molis reaguoja į kiekvieną pirštų judesį, tarsi bendrautų su kūrėju. Dėl šios priežasties keramika dažnai tampa savotiška meditacijos forma – procesas reikalauja susikaupimo, lėtumo ir įsiklausymo. Tokios kūrybinės veiklos tampa atokvėpiu nuo greito ir informacijos perpildyto gyvenimo tempo.

Be to, keramika išlaisvina kūrybiškumą. Ji neturi griežtų taisyklių – kiekvienas gali lipdyti, formuoti ar dekoruoti savaip. Kūrinys gimsta per patirtį, bandymus ir kartais net klaidas. Šis laisvumas suteikia pasitikėjimo savimi, moko nebijoti improvizuoti ir pasitikėti savo rankomis.

Neatsitiktinai Lietuvoje vis daugėja kūrybinių dirbtuvių, kur žmonės gali pabandyti savo jėgas šioje srityje. Karinacraft keramikos studija Vilniuje yra viena iš tokių vietų, kur keramika tampa ne tik menu, bet ir būdu susitikti su savimi. Čia vykstančios keramikos pamokos Karinacraft studijoje atveria duris visiems – nuo vaikų iki suaugusiųjų – ir leidžia atrasti, ką gali duoti molio prisilietimas.

Galiausiai keramika – tai ne tik puodelis ar vazelė. Tai istorija, emocija, laikas ir žmogaus ryšys su medžiaga. Būtent todėl keramika išlieka gyva – kaip tradicija, kaip terapija, kaip menas.