Aš esu iš tų moterų, kurioms švara, tvarka ir jaukūs namai – ne tušti žodžiai. Vos tik kambaryje atsiranda dulkių kamuoliukas ar vonioje nusėda kalkės, ranka pati tiesiasi link valiklio. Namai man – ne tik vieta gyventi, bet ir saugus, gražus pasaulis, kuriame kiekvienas kampas turi spindėti. Tačiau, kaip tą tvarką palaikyti neištuštinant piniginės? Būtent šis klausimas vis dažniau pradėjo man suktis galvoje.

Nors buities chemija ir namų apyvokos prekės atrodo kaip „smulkūs pirkimai“, susumavus mėnesio išlaidas tenka griebtis už galvos. Putos langams, skalbikliai, dulkių šluostės, valikliai grindims, gaivikliai – visko reikia, viskas reikalinga, o kainos, regis, tik kyla. Ir nors nesu iš tų, kurios aklai vaikosi nuolaidų, supratau, kad be plano einant apsipirkti – labai lengva peržengti biudžeto ribas. Vieną dieną grįžau iš prekybos centro su maišais „būtinų“ prekių ir supratau – turiu keisti požiūrį.

Nuo to momento pradėjau rimčiau žiūrėti į tai, ką perku, kada perku ir kiek už tai moku. Pasidomėjau, kaip kitos moterys taupo buities išlaidas, pradėjau vartyti kainų leidinius, stebėti akcijas, planuoti. O svarbiausia – atradau, kad net ir prekybos centruose ar prekybos tinkluose, kur viskas atrodo brangu ir impulsyvu, galima apsipirkti sumaniai. Ir noriu pasidalinti, kaip tai darau dabar – kad kiekviena galėtume turėti švarius, jaukius namus be finansinio galvos skausmo. Įvairių prekybos tinklų kainų leidiniai tikrai padeda man, manau, kad turėtų padėti ir jums…

Kur dingsta tie eurai?

Pirma problema – spontaniškas pirkimas. Užeini „tik pažiūrėti“, o išeini su trimis valikliais, dar viena mikropluošto šluoste (nes buvo rožinė!) ir tuo nauju, maloniai kvepiančiu tualeto gaivikliu, apie kurį reklamoje kalbėjo dailus italas.

Antra – per dažnai pasikliaudavau tuo, kas „po ranka“, o ne ieškojau geriausių pasiūlymų. Tiesiog nepastebėdavau, kiek skiriasi kainos tarp skirtingų tinklų. O kainų leidiniai ir nuolaidų leidiniai vis gulėdavo prie pašto dėžutės – nesklaidyti, pamiršti.

Kaip pradėjau taupyti – žingsnis po žingsnio

Pirmiausia – pradėjau planuoti. Nuskamba banaliai, bet kai sekmadienį ramiai perverčiu visus kainų leidinius, galiu susidaryti aiškų sąrašą, kas ir kur pigiau. Vienur akcija valikliams, kitur – 1+1 pasiūlymas skalbikliams. Taip, reikia šiek tiek daugiau dėmesio ir laiko, bet rezultatas – akivaizdus.

Antra – prisijaukinau skaitmeninius įrankius. Dabar naudoju kelias programėles, kuriose vienoje vietoje matau visų prekybos tinklų leidinius. Turiu net savo sistemą: viena diena – leidinių peržvalga, kita – protingas apsipirkimas. Taip, aš tarsi slaptas agentas, planuojantis misiją „švarūs namai su nuolaida“.

Ko išmokau ir ką galiu patarti kitoms

Svarbiausias dalykas, kurio išmokau – mažiau yra daugiau. Geriau turėti kelias patikimas buities priemones, kurias naudoji reguliariai, nei kaupti „atsargai“, kurios vėliau pasibaigia galiojimas ar tiesiog nepasiteisina.

Antra – nuolaidų leidiniai nėra tik nuobodi prekių „paklodė“ prieš apsipirkimą. Juose slypi tikri perliukai, jei žinai, ko ieškai. O kai sutaupai po kelis eurus kiekvieną kartą – per mėnesį tai tampa jau solidžia suma, kurią gali skirti sau, vaikams ar net naujam pledui, kuris gražiai derės prie svetainės interjero.

Ir galiausiai – apsipirkimas gali būti strateginis žaidimas, kuriame laimi ne ta, kuri praleido daugiausia, o ta, kuri išleido protingai.

Na, o jei dar turite draugę, kuri tvirtina, kad „akcijos nieko vertos“, – tiesiog parodykite jai savo paskutinį pirkinių krepšelį ir sąskaitą. O tada pasikvieskite kavos – nes švarūs ir stilingi namai jau pasiruošę priimti svečius (už pusę kainos!).

Beje, žinot, kas man labiausiai patinka tokiose „taupymo misijose“? Kai vyras paklausia: „O kur dingo visi tie pinigai, kuriuos sutaupei?“ – aš tik šypteliu ir parodau jam naują kavos aparatą. Aišku, su 40% nuolaida.