Šių metų liepos 21 dieną, antradienį, 18.00 valandą sostinės Pylimo galerijoje (adresas Pylimo g. 30) atidaroma jaunos menininkės Kristinos Česonytės tapybos paroda „Ateinu”. K. Česonytė  plačiajai publikai labiau žinoma kaip ambicinga interjero dizainerė. Šįkart kūrybinga menininkė pasirodo kitame – tapytojos amplua. Parodoje pristatomi per keletą pastarųjų metų sukurti darbai.

K. Česonytės  paveikslai  – tai ekspresionistinės tapybos variacijos: virpantis potėpis, energingi teptuko mostai, išraiškingos dažo faktūros, kuriomis ji neretai tarsi „lipdo”  figūras, daiktus, peizažo elementus.  Žanro požiūriu jos kūrybos amplitudė yra gana tradicinė. Joje dominuoja peizažai,  menininkė yra nutapiusi ir seriją natiurmortų, nemažai urbanistinių vaizdų, vieną kitą apibendrintą portretą.

Paroda veiks iki 2015 metų rugpjūčio 8 dienos, maloniai kviečiame apsilankyti!

Kristinos Česonytės tapybos paroda „Ateinu”

Parodoje Ateinu pristatoma jaunos menininkės Kristinos Česonytės tapybos darbų kolekcija. K. Česonytė plačiajai publikai labiau žinoma kaip ambicinga interjero dizainerė – kartu su kolege Raminta Kupčiūnaite ji kuria originalius, stilingus interjero dizaino projektus, kurie jau ne kartą buvo pristatyti populiariojoje Lietuvos žiniasklaidoje, specializuotuose interjero dizaino, architektūros portaluose.

Šįkart kūrybinga menininkė pasirodo kitame – tapytojos amplua. Dailės srityje Kristina nėra naujokė. Ji baigė Mažeikių dailės mokyklą, o šiuo metu mokosi Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos Suaugusiųjų skyriuje. Mokykloje, dirbdama pagal suaugusiems mokiniams sukurtą meninio ugdymo programą,   Kristina tapo išraiškingus modelius, natiurmortus iš natūros. Tačiau laisva, „namų“ kūryba menininkei atveria visai kitus horizontus.

Nors, pasak autorės, į tapybą ji pasineria laisvu nuo darbo laiku, akivaizdu, kad šiai veiklai Kristina skiria daug dėmesio. Tą liudija laisva, emocinga, ekspresyvi tapybos maniera, išradingas paveikslo komponavimas, gebėjimas šviesos ir spalvos pagalba pabrėžti formą, atskirti vaizdo planus, sukurti įtaigų, nuotaikingą pasakojimą. Aliejinės tapybos techniką menininkė „prisijaukino“ apie 2008-uosius metus. Šiandien ji yra nutapiusi per 150 darbų. Kristinos darbai nedulka lentynose – daugiau nei keturiasdešimt jos kūrinių yra įsigiję privatūs asmenys, ne vienas dovanotas darbas puošia menininkės bičiulių namus.

Įdomu, kad interjero dizaine Kristina atiduoda pirmenybę skandinaviškam minimalizmui. „Jei kurčiau interjerą sau, jis būtų lakoniškas, šviesus ir paprastas. Mano idealas – balta erdvė. Tai pats geriausias fonas ir joje vykstančiam kasdieniam gyvenimui, ir meno kūriniams, interjero akcentams“, sako Kristina. Tuo tarpu jos tapybinėse improvizacijose „šiaurietiškas“ pasaulėvaizdis atsiveria kiek kitaip. Kristinos paveikslai – tai ekspresionistinės tapybos variacijos: virpantis potėpis, energingi teptuko mostai, išraiškingos dažo faktūros, kuriomis ji neretai tarsi „lipdo“ figūras, daiktus, peizažo elementus.

Išskirtinis Kristinos tapybos bruožas – šaltas, pilkšvas, minorinės nuotaikos koloritas. Menininkė nesivaiko pigaus efekto, tuščio „grožio“, nesistengia „papirkti“ žiūrovo dekoratyviomis, spalvingomis detalėmis. Jos tapybinė kalba – itin emocinga, tačiau kartu – santūri, paslaptinga, kartais – liūdnoka ir nerami. „Tapyboje nemėgstu ryškių spalvų, retai naudoju raudoną“, sako Kristina. Iš tiesų, net ir spalvingomis gėlėmis pražydusius laukus ar vešlias puokštes menininkės paletė tarsi nuramina, prigesina subtiliais sidabriniais tonais, melancholišku pilkšvumu. Daiktai, gamtos motyvai jos darbuose traukia turtinga emocine kalba, įtaigiais vidinių išgyvenimų atspindžiais, liūdesiu, paslaptingumu.

Menininkė žavisi Vincento van Gogho kompozicijų nervingumu, aistra. Tačiau jos paveiksluose neretai atpažįstame ir nerimastingas ekspresionizmo klasiko Edvardo Muncho tapybos nuotaikas. Štai kad ir naktinis peizažas su Mindaugo tilto ir Gedimino pilies bokšto motyvais. Čia spindi neramūs nakties žiburiai, žybsi atspindžiai tamsiame vandenyje, tarsi liūdni lemties ženklai, egzistencinės metaforos.

Žanro požiūriu K. Česonytės kūrybos amplitudė yra gana tradicinė. Joje dominuoja peizažai, menininkė yra nutapiusi ir seriją natiurmortų, nemažai urbanistinių vaizdų, vieną kitą apibendrintą portretą. Tačiau kiti Kristinos tapybos aspektai suartina ją ne tiek su klasikine modernizmo daile ir jos ištakomis, kiek su šiuolaikinio medijuoto pasaulio vaizdais. Kristinos požiūris į antrinę tikrovę išties savitas. „Mano darbo įrankiai – kompiuteris ir virtuali erdvė. Tapybos vaizdiniai į mano paveikslus ateina ne iš realybės, o iš internete sklandančių fotografijų“, atvirauja tapytoja.

Nors nūdienos pasaulyje įvairiausi meniniai eksperimentai seniai nebestebina, modernistinio pasaulėvaizdžio dailininkai dažniausiai nemėgsta afišuoti tokių kūrybos šaltinių, vertindami autentiškumą, „autorinį“ potėpį ir asmeninės minties galią. Tačiau Kristina čia turi savą filosofiją. Ji tvirtina, jog gamtoje, mus supančioje aplinkoje ieškoti įkvėpimo šaltinių tapybai tiesiog neturinti laiko. Užtat kūrybiniu impulsu menininkei tampa kur nors interneto tyruose aptikta išraiškinga fotografija.

Kristina šių vaizdų nesiima kopijuoti, kartoti. Kūrybingai menininkei tai tėra tik tramplinas, arba – starto signalas, išlaisvinantis vaizduotę ir ranką. Įdomu, kad užbaigtame paveiksle antrinė tikrovė, arba – atsitiktinis motyvas ir kūrėjos vaizduotė neišskiriamai susipina. Šiuolaikinių medijų sufleruojami vaizdiniai tampa autentiškais, tarsi pačios tapytojos giliai ir jautriai išgyventais. Matyt ne veltui vienoje iš menininkės nutapytų figūrų, kuri į jos paveikslą taip pat „atkeliavo“ iš virtualios erdvės, Kristinos bičiuliai tvirtina atpažįstantys ją pačią…

Menotyrininkė Kristina Stančienė