Individuali veikla pagal pažymą ilgą laiką buvo laikoma bene pigiausiu ir paprasčiausiu būdu pradėti dirbti sau. Nereikia steigimo dokumentų, įstatinio kapitalo, o mokesčius gali mokėti tik tada, kai uždirbi. Bet ar 2025 m. ši forma vis dar išlieka ekonomiškai palankiausia? Ar vis dažniau verta svarstyti apie mažąją bendriją ar net UAB?

Ką reiškia „pigu“ savarankiškam darbuotojui?

Savarankiškai dirbantis žmogus dažnai skaičiuoja ne tik pinigus, bet ir laiką, kurį turi skirti administravimui, tad „pigu“ reiškia ne tik mažus mokesčius, bet ir:

• Mažai biurokratijos.
• Mažai dokumentų.
• Mažai pasikartojančių mokėjimų.
• Galimybę viską susitvarkyti savarankiškai.

Būtent todėl individuali veikla vis dar yra pirmas pasirinkimas daugeliui pradedančiųjų (nuo dizainerių ir programuotojų iki kosmetologių ar konsultantų).

Kas pigiau – individuali veikla ar MB?

Mažoji bendrija (MB) tampa realia alternatyva tada, kai:

• Norima apsaugoti asmeninį turtą.
• Pajamos viršija 3000 € per mėnesį.
• Yra planų samdyti žmones ar dirbti dviese.
• Reikia juridinio statuso (pvz., dirbant su viešais konkursais, didesnėmis įmonėmis).

Tačiau MB iš karto reikalauja papildomų kaštų:

• Sodros įmokos už vadovą – apie 140 € net jei negaunamas atlyginimas
• Buhalterinė apskaita – 80–150 €/mėn.
• Registracijos, banko, el. parašo išlaidos – ~30–50 €/mėn.

Iš viso net ir nieko neuždirbant, MB gali kainuoti apie 250–300 € kas mėnesį. Bet kai verslas didėja, efektyvi mokesčių našta gali būti mažesnė nei su IV – nes MB leidžia išsimokėti pelno avansus, optimizuoti sąnaudas, o pajamų deklaracija yra lankstesnė.

„Dauguma verslininkų renkasi IV, nes ji jiems pažįstama. Bet 2025 m. technologiniai sprendimai, kaip „Sąskaita123“, leidžia tvarkyti MB dokumentaciją beveik taip pat lengvai kaip individualią veiklą“, – sako Darius Šoparas, vienas iš išmaniosios apskaitos sistemos kūrėjų.

Kas brangsta 2025-aisiais?

Jei lyginsime su 2022–2023 m., individuali veikla 2025 m. nebrangsta drastiškai, tačiau:

• PSD įmokos kiekvienais metais auga (~2–3 € per metus).
• Su PVM susijusi administracija pasunkėjo – viršijus 45 000 € ribą reikia registruotis PVM mokėtoju ir laikytis sudėtingesnių taisyklių.
• VMI skiria daugiau dėmesio „nuolat dirbantiems pagal IV“, bet faktiškai dirbantiems kaip darbuotojai.

Tad nors pati veiklos forma išlieka prieinama, administravimo rizikos auga, ypač jei pajamos stabilios, didelės, o veikla atrodo kaip nuolatinis darbas tik vienam užsakovui.

Kada individuali veikla iš tiesų pigiausia?

IV vis dar laimi šiose situacijose:

• Kai dirbama vienam ar keliems klientams be samdymo.
• Kai pajamos nesiekia 2500 €/mėn.
• Kai sąnaudos realiai sudaro apie 30 % ar mažiau (tuomet verta naudoti fiksuotą atskaitymą).
• Kai žmogus nenori sukti galvos dėl apskaitos – IV deklaracija pildoma kartą per metus.

Be to, įrankiai, kaip Sąskaita123, leidžia išrašyti sąskaitas, stebėti mokėjimus, skaičiuoti PSD/VSD ir net ruošti ataskaitas be buhalterio.

Individuali veikla 2025 m. vis dar yra pigiausia savarankiško darbo forma, bet tik tada, kai dirbama mažesniu pajėgumu, be darbuotojų, be juridinių niuansų ir be didelio pelno. Kai veikla auga, poreikiai sudėtingėja, o pelnas viršija 2500–3000 € per mėnesį – individuali veikla tampa brangesniu ir rizikingesniu sprendimu nei mažoji bendrija.

Kaip sako Darius Šoparas: „Individuali veikla yra puikus pirmas žingsnis. Bet jei neturi aiškios apskaitos, aiškaus planavimo ir kontrolės – net pigiausia forma gali greitai tapti brangiausia“.