Šių metų gegužės 21 dieną Lietuvos Respublikos prezidentūros Kolonų salėje iškilmingos ceremonijos metu septynių kultūros ir mokslo institucijų atstovams įteikti liudijimai, pažymintys, kad jose saugomos kultūros paveldo vertybės įrašytos į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tarp registrą papildžiusių vertybių – ir Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams priklausantis grafikos darbas „Gardino vaizdas“.

„Tai itin retas ir labai detalus Gardino atvaizdas. XVI a. Gardinas buvo vienu svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrų, kuriame vykdavo Seimai, reziduodavo Lietuvos ir Lenkijos valdovai. Miesto panoramoje įamžinti svarbūs Lietuvos istorijos įvykiai, įvykę 1567 metų liepos mėnesį, kurie nulėmė tolesnę Lietuvos istorijos raidą. Pasaulyje yra tik keletas žinomų šio grafikos darbo variantų, tad dėl savo neįkainojamos istorinės bei meninės vertės jis išties vertas papuošti UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Ėrika Striškienė.

Grafikos darbas ilgą laiką priklausė kolekcininkui dr. Tomašui Nevodničanskiui (Tomasz Niewodniczański, 1933–2010 m.). 2003 metais jis eksponatą padovanojo tuo metu būsimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ekspoziciją rengiančiam Lietuvos dailės muziejui, kuris vėliau vertybę perdavė naujai įkurtam Valdovų rūmų muziejui. Tai buvo pirmas eksponatas, dovanotas būsimo muziejaus rinkiniams. Todėl jis simboliškai ir pradeda Valdovų rūmų muziejaus Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspoziciją ir yra eksponuojamas rūmų Gotikinėje sargybinėje.

Šis grafikos darbas – vertingiausias XVI a. Gardino miesto ikonografijos šaltinis. Jame pavaizduoti ir atskirais užrašais lotynų bei vokiečių kalbomis pažymėti įvairių konfesijų kulto ir kiti objektai, taip pat įamžinti svarbūs Lietuvos istorijos įvykiai. Vaizduojami bajorai, besirenkantys į seimą, kuriame vyko derybos dėl būsimos Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės unijos. Be to, rodomos užsienio pasiuntinių delegacijos, jas pasitinka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnai. Viena svarbiausių scenų vaizduoja, kaip 1567 metų liepos 24 dieną Lietuvos maršalka, Gardino seniūnas Jonas Valavičius pasitinka Maskvos pasiuntinius, vadovaujamus Teodoro Kolyčevo Protingojo. Be šios delegacijos, dar rodomi turkų, totorių ir valakų pasiuntiniai.

Gardino panorama atspindi XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienį gyvenimą: įvairius amatus, karybą, medinę ir mūrinę architektūra, žmonių iš skirtingų socialinių sluoksnių aprangą ir kt. Šis grafikos darbas yra svarbus heraldikos šaltinis. Jo viršutinė dalis papuošta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto herbu, kurį danguje laiko dvi angelų figūros.

Manoma, kad dailininkas Johanas Adelhauzeris (Johann Adelhauser) galėjo atvykti į Gardiną su Vokietijos imperatoriaus diplomatine misija ir čia sukūrė seriją piešinių ir etiudų. Jų pagrindu turėjo būti atliktas piešinys, pagal kurį Niurnbergo grafikas Matijas Ciundas (Matthias Zündt) sukūrė grafikos darbą. Tačiau duomenų apie visą darbų atlikimo eigą bei užsakovus dar nėra pakankamai aptikta. Žinoma, kad egzistuoja du šio grafikos darbo variantai, kuriuos būtų galima vadinti vokiškuoju ir lotyniškuoju. Smulkūs aprašymai, pavyzdžiui, bažnyčių pavadinimai, pasiuntinybių aprašai, pateikti ir vokiškai, ir lotyniškai, tačiau kartušuose tekstai nurodomi arba lotynų, arba vokiečių kalba. Laikomasi nuomonės, kad užrašai ir tekstai kartušuose buvo atspausti atskirai. Valdovų rūmų muziejaus turimas grafikos darbas yra su lotyniškais įrašais.

Be Valdovų rūmų muziejaus rinkinio vertybės, į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą įtraukti ir dar trys nacionalinės bei trys regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektai. Tai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma pergamentų kolekcija (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegijos), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma popiežiaus Klemenso VIII brevė „Quae ad sanctorum“, Vilniaus universiteto bibliotekoje esantis Pranciškaus Šrubauskio parengto katekizmo antros laidos egzempliorius ir Antano Baranausko vertimo „Biblija. Rasztas Szwentas Seno ir Naujo Testamento“ bei „Knįga Psalmu“ rankraščiai, Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi Lietuvos dvarų parceliacijos, kaimų ir miestelių išskirstymo viensėdžiais ir sklypais planai ir Genocido aukų muziejaus rinkiniuose esanti vertybė – dokumentai ant beržo tošies (Sibiro tremtinių laiškai).

UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ pradėta vykdyti 1992 metais. Jos tikslas – atverti valstybinius ir privačius archyvus, muziejus, bibliotekas ir paviešinti juose saugomus išskirtinius dokumentus, sudaryti pasaulinės vertės dokumentinio paveldo registrą, kuris buvo pradėtas pildyti 1997 metais. 2009 m. į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ buvo įrašytos trys su Lietuva susijusios kolekcijos: Baltijos kelio dokumentai, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija.

www.valdovurumai.lt