Antradienio popietę Vilniaus menų fabrike „LOFTAS” moters dienos susibūrimui rinkosi moterys, merginos ir visi norintys jas pasveikinti. Kovo 8 d. čia vyko edukacinis renginys „Who Am I”, įgyvendintas dr. Linos Simavičiūtės iniciatyva.

Renginio programą atidarė parodomieji debatai tema „Seksas iki 18 metų” Kadangi tema nebuvo iš lengvųjų, tad įkaitusi atmosferą buvo nuo pat pradžių ne tik Lofto scenoje, tadien virtusią debatinkų tribūnomis, bet ir tarp visų susirinkusių.

Debatuose už šį teiginį pasisakė pasaulinio debatų čempionato WIDPSC (angl. World Individual Debating and Public Speaking Championships) dalyvės Miglė Rakitaitė, Ugnė Pilkionytė,  Vytenė Sorokaitė,  Ieva Blažauskaitė. Merginos išsakė argumentus, teigiančius, kad amžius nebūtinai turi būti apsprendžiantis faktorius, kad ir paaugliai gali priimti racionalius sprendimus, susijusius su lytiniais santykiais, o svarbiausia yra ieškoti edukacijos formų, šviesti visuomenę šia tema ir taip bandyti išvengti tabu.

Neigiančiųjų pusėje buvo moterų lyderių komanda, kurią sudarė Ilma Žilienė, Dovilė Švilpienė, Rūta Vainienė, Licija Kalvaitienė. Moterys išsakė argumentus prieš lytinius santykius iki 18 metų, teigdamos, kad neretai tai paauglių tarpe netampa apgalvotu sprendimu, moterys kalbėjo apie svarbą turėti patikimą partnerį ir tai, kaip svarbu prieš lytinius santykius suvokti žmogaus emocinę brandą.

Tiesa, moterų lyderių komanda neslėpe simpatijų ir negailėjo pagyrų taip gerai pasirodžiūsioms jaunosioms debatininkėms.

“Jūs tikros profesionalės mes labai Jumis didžiuojamės” nuolat liaupsino Ilma Žilienė, o projekto “Who AM I”  inciatorė Lina Simavičiūtė pabrėžė, jog labai retai kur pamatysi, jog debatuose dalyvauja tik moteriškos lyties atstovės.

Moteriškumo temą menų fabriko scenoje pratęsė edukologijos mokslų daktarė, kontekstinio ugdymo pradininkė, didžiausio ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo Baltijos šalyse „Vaikystės sodas“, Karalienės Mortos mokyklos bei „Six Senses“ International Preschool steigėja ir direktorė dr. Austėja Landsbergienė. Savo pranešime Austėja Landsbergienė kalbėjo apie vaikų, konkrečiai mergaičių auklėjimą, moterų, kaip lyderių suvokimą.

Renginio metu netilo moteriškas šurmulys. Čia viso renginio metu dalyvės galėjo dalyvauti individualiose konsultacijose su įvairių sričių profesionalais. Vienai dienai buvo įrengti psichologo, seksologo, dvasios, laimės, visažistės ir kosmetlogo, stiliaus, ginekologo ir dietolo kabinetai. Merginos šiuose kabinetuose jautėsi laisvai ir naudojosi galimybe gauti nemokama profesionalų patarimą. Smagu buvo, jog kai kuriems kabinetams atrado laiko skirti tokios viešnios kaip Vaida Venckutė , visažistė ir grožio salono “Wondertime” įkurėja, ar Aistė Šeibokaitė, knygos “Balansas” bendraautorė. Pati Lina Simavičiūtė neslėpė šypsenos veide, jog ši idėja ištikrųjų veikia ir kad tokio pobūdžio projektų reikia incijuoti kur kas daugiau.

“Who AM I” šis klausimas buvo užduotas ir Mantvydui Leknickui, poezijos knygos “Kniedytos mintys” autoriui. Su knygos autoriumu Jurga Šeduikytė iniciavo jaukų intervių, kuris  papirko nuoširdžiu poklabiu apie poeziją ir moteris. Tiesa, Matvydas Leknickas prisipažino, jog niekada garsiai neskaito savo poezijos, tad tąkart merginoms neteko galimybės pasiklausyti eilių ištartų autoriaus lūpomis, tačiau pasakyta frazė apie moteris pelnė visų simpatijas.

“Moterys daug drąsėsnės ir emocianaliai stipresnės už vyrus. Jos visada drąsiai pipažįsta, jog bijo ir kalba apie tai garsiai. Vyrai priešingai”. Knygos autorius rėmėsi Lietuvos savižudybių statistika ir linksma istorija apie lokį.

Viena paskutiniųjų „Who Am I” renginio programos dalių tapo pilietinės iniciatyvos „Moterys kalba” pranešimas. Penkios projekto dalyvės Neringa Rekašiūtė, Beata Tiškevič, Modesta Kairytė, Lina Petravičiūtė, Monika Juodpusienė lipo ant scenos pasakoti ir dalintis patirtimi vykdant įvairias iniciatyvas ir projektus.

Viso renginio metu Jurga Šeduikytė, ne tik kad atliko savo muzikinius kūrinius, bet ir išbandė vedėjos vaidmenį ir kartu debiutavo vesdama parodomuosius debatus.

Renginį uždarė Tamsaulės  muzikinis pasirodymas apipintas maža moteriškumo paskaitėle.

„Džiaugiamės, kad moterys ir merginos čia rinkosi drąsiai, neišsigando kontraversiškų temų, o visi pasisakę ant scenos taip įkvepiančiai uždarė kovo 8 , o tulpes namo nešėsi glėbiais. Ši moters diena tikrai tapo netradicine, tačiau su labai švietėjiška idėja. Malonu, kad teko prie to prisidėti,” – po įvykio pasakojo renginio režisierė Algina Navickaitė.