Senoji Baltijos virtuvė

Išgirdus terminą „senoji Baltijos virtuvė“ dažnai pagalvojama apie neįmantrius, paprastus patiekalus ar niekuo nustebinti negalinčias maisto idėjas. Tačiau toks mąstymas – klaidingas, nes to meto virtuvė  turtinga, gausi bei įvairi. Joje galima rasti tiek sočiųjų patiekalų, tiek desertų bei gėrimų. Nors reikėtų akcentuoti, jog maistas labai priklausė ir nuo gaunamų pajamų bei padėties visuomenėje.

Maistas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo užauginamas bajorų dvaruose arba atvežamas iš svečių šalių.  Vis tik pagrindiniai produktai (mėsa ir augalų derlius) būdavo gaunami iš dvarų ūkinės veiklos. Ponai visada galėjo mėgautis sorų , rugių, avižų, miežių, grikių, kviečių, ankštinių kultūrų augalų (lęšių, žirnių, pupų) patiekalais. Taip pat ant jų stalo visuomet būdavo mėsos, kurios pasirinkimas platus: žąsiena, ožkiena, aviena, jautiena bei kiauliena – viskas priklausė nuo ponų noro. Be to, nuo tuometės Baltijos virtuvės neatsiejama ir žvėriena (elniena, šerniena, stirniena, briediena, stumbriena), įmantresnė paukštiena (tetervinai, kurapkos bei kurtiniai). Kadangi vienas mėgstamiausių senovės baltų užsiėmimų buvo medžioklė, tai jos laimikiais nepamirštama džiaugtis ir ant pietų stalo.

Tiesa, Baltijos virtuvės patiekalai sunkiai įsivaizduojami be daržovių, pavyzdžiui, ridikų, burokėlių, morkų ar agurkų. Būtina patiekalus pagardinti ir mėgstamais prieskoniais – čiobreliais, svogūnais, krienais, kmynais, mairūnais, porais, petražolėmis, garstyčiomis ar česnakais.

Senovės Baltijos virtuvėje dažnai buvo gaminama ir žuvis. Kadangi buvo griežtai laikomasi religijos diktuojamų taisyklių, kai pasninko, trukusio  166 dienas, metu ant stalo būdavo tiekiama tik žuvis. Jos pasirinkimas buvo labai didelis: menkės, unguriai, lašišos, karšiai, karpiai, lydekos, ešeriai, starkiai, kuojos, karosai ir kt. Taip pat – silkės ir eršketai, tačiau jos buvo kaimyninių šalių produktas.

Anuomet žmonės neapsieidavo be saldžiųjų patiekalų: kepami įvairiausi pyragaičiai, raguoliai, meduoliai, riestainiai bei bandelės. Vis dėlto jie dažniausiai būdavo skanaujami tik švenčių metu. Mėgstami ir sode augę vaisiai: vyšnios, kriaušės, slyvos bei obuoliai.

O pristatant senovės baltų gėrimus, išskirtini – kriaušių gira, midus ir alus. Bajorai vertindavo ir jų aukšto statuso simbolį – vyną, importuotą iš svečių šalių (Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vengrijos bei kt.).

Nutikdavo taip, kad Baltijos virtuvę pasiekdavo ir kitų šalių patiekalai. Pavyzdžiui, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žmona (italų kilmės didikė) Bona Sforca į Lietuvą įvežė daugybę itališkos produkcijos: vyno, alyvuogių aliejaus, makaronų, alyvuogių. O lenkiškoji kultūra (Abiejų Tautų Respublikos egzistavimo metu) suformavo riebių patiekalų poreikį, todėl jautienos patiekalai būdavo pagardinami lašiniais, ant stalo puikuodavo žąsys, paršeliai ir specialiai penėti gaidžiai – kaplūnai bei patarškos. abu patiekalai jau  pamiršti, tačiau puikiai įrodo, kad baltų istorinė virtuvė buvo labai turtinga ir įvairi.

Šio laikmečio Baltijos virtuvė buvo turtinga – turėjusi įvairiausių maisto patiekalų, gėrimų ir desertų pasirinkimą, kurį pajausti galima ir apsilankant restorane „Šventaragio sodas“.

https://sventaragiosodas.lt/pusryciai-restorane/