Maloniai kviečiame į Monikos Drożyńskos parodos „Kwas“ atidarymą, kuris įvyks rugsėjo 6 dieną 17.00 valandą VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“.

Paroda veiks iki 2016 metų rugsėjo 24 dienos 17.00 valandos.

Monikos Drożyńskos paroda „Kwas“ nagrinėja daugiasluoksnį, sudėtingą ir nuolat kintantį nacionalinio tapatumo reiškinį. Atspirties tašku menininkė pasirinko Lenkijos visuomenę ir priešiškai nusiteikusias mažumas, kurios kelia grėsmę tautos vienybei. Tai diskusija, kurioje dėmesys sutelkiamas į naują šio reiškinio apibrėžimą. Tautos sąvoka jau nėra tokia akivaizdi, nes gyvename Europos bendrijoje, kur skirtumai tarp šalių nyksta. Migracija bei daugiakultūrė visuomenė pradeda grasinti mūsų bendrai gerovei ir kelti klausimus apie nacionalinę tapatybę. Išgyvename tam tikrą šizofreniją. Visuomenės atsiveria, bet vietoj to, kad marginalizuotų konfliktus, šis procesas budina senus demonus ir grasina sugriauti valstybių pamatus.

Parodos pavadinime naudojamas žodis „Kwas“ lenkų kalboje turi dvi reikšmes. Jis reiškia ir natūralų fermentacijos procesą, ir santykius tarp žmonių, kurie gali būti patekę į bėdą. „Kwas“ tarsi apibrėžia du ribinius taškus tarpasmeniniuose santykiuose: teigiamas – organiškas fermentavimosi proceso rezultatas ir neigiamas – sienų ir dirbtinių politinių koncepcijų kūrimas.

Parodoje eksponuojamos Lenkijos ir Europos Sąjungos (ES) vėliavų interpretacijos, sukurtos pasitelkiant raugintų burokėlių rūgštį, medžių šakas ir ranka išsiuvinėtus dainų tekstus, straipsnių ištraukas, eilėraščių citatas susijusias su daugiasluoksne socialine, istorine ir kultūrine problematika. Vėliavos kurtos bendradarbiaujant su Lenkijos musulmonais, „Złote Rączki“ (Auksinių rankų) mokykla ir menininkės tėvais, kurie yra emigravę į Didžiąją Britaniją. Procesas menininkės kūryboje yra ypač svarbus, tad ruošdamasi parodai Vilniuje menininkė kartu su lenkų tautinės mažumos Lietuvoje atstovais kuria penktąją vėliavą, kuri bus taip pat eksponuojama parodoje.

Drożyńskos vėliavos dekonstruoja europietiškos ir tautinės tapatybės sąvokas. Jos apibrėžia tapatybę kaip organiškos, tarpasmeninės fermentacijos padarinį ir susitikimo su kitu rezultatą. Šiuo požiūriu kitas yra ne nežinoma grėsmė, bet gyvybiškai svarbus savo identiteto kūrybos elementas.