Adile Efendi romano „AKORDAS“ pristatymo anonsas
Šių metų gegužės 25 dieną (pirmadienį), 18.00 valandą LDS galerijoje ARKA (adresas Aušros Vartų g. 7, Vilnius) Adile Efendi romano „AKORDAS“ pristatymo anonsas.
Renginyje dalyvauja:
Dailininkė, poetė, romano autorė Adile Efendi
Aktorė Eleonora Koriznaitė
Akordeonistas Andrius Mikša
Renginį moderuoja dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė
„Akordas“ – labai neįprasta, žavinti savo subtiliomis įžvalgomis ir apmąstymais knyga, kuri iškart patraukia skaitytoją pasakojimo formų įtaigumu, įvairove, emocionaliais herojų išgyvenimais. Ji parašyta gaiviu impresionistiniu stiliumi, lyriška, kupina žaismingos ironijos ir skirta intelektualiems, subtiliai jaučiantiems žmogaus ir meno grožį skaitytojams. Įžvalgus rašytojos žvilgsnis ir jautrus psichologizuotas pasakojimas apie gyvenimo kelyje įvykstančius sąmonės nušvitimus čia nuolatos susipina su autobiografiniais apmąstymais. Atvirumas pasaulio įspūdžiams ir nuoširdumas suteikia autorei galimybę simbolių ir metaforų kalba prabilti apie audringo gyvenimo peripetijas, aistringą meilę, klajones realaus ir vaizduotės pasaulių bekraštybėse. Buvimas kelyje yra vienas svarbiausių šios gaivios knygos leitmotyvų. Išsiskiriančiame asociacijų ir apmąstymų turtingumu tekste mąslus skaitytojas aptiks daug jausmingų miniatiūrų, meistriškai atskleidžiančių įvairiausias vyro ir moters emocinių santykių gamas. Herojų gyvenimas čia skleidžiasi postmoderniame daugybės kultūros sluoksnių, komunikacijų ir netikėtų susitikimų susaistytame pasaulyje, kuriame tirpsta tautų, valstybių sienos, meilę keičia abejingumas, ekscentriškas elgesys, išdavystės nuojautos, apnuoginančios jautriausias žmogiškos būties žaizdas.
Akademikas Habil. Dr. Antanas Andrijauskas
Adile Efendi „Akordas“ – romanas su netikėta fabula
Iš pirmo žvilgsnio, psichologiškai-mistinės dramos „Akordas” siužetas – sentimentali meilės istorija tarp lietuvio akordeonisto ir azerbaidžanietės poetės. Įsimylėjėliai, metę viską, palikę savo ankstesnius gyvenimus, leidžiasi į kelionę po vieną romantiškiausių vietų Turkijoje – gražiąją Antaliją, apsistoja pasakiškame mažame miestelyje Kemere.
Tačiau viskas atrodo ne taip paprasta, kaip buvo galima tikėtis iš pradžių. Šiame rojuje, ramios jūros ir egzotiškų palmių fone, jų jausmai patenka į negailestingų realijų ir vidinių dvasinių išbandymų labirintus.
Tai psichologinė santykių analizė tarp dviejų visiškai priešingų asmenybių, priešingų viskuo: lytimi, išvaizda, socialine kilme, idealais, gyvenimo vertybėmis, morale, prioritetais, tarpusavio santykiais. Abu personažai – klasikinis Yin ir Yang varijantas. Abu supranta, kokie skirtingi jie yra ir kad jų santykiai negali būti paprasti. Būtent tie didžiuliai kontrastai ir sukuria ypatingą trauką, kuri neišvengiamai suriša juos į neišardomą mazgą.
Pagrindinė romano dilema yra amžina konfrontacija tarp dviejų pasaulių – tarp materialaus ir idealaus. Idealistinė pasaulėžiūra skleidžiasi per ryškų herojės tėvo paveikslą, jo gyvenimo būdą. Kas svarbiau – pastatyti namą (akordeonisto pozicija) ar parašyti romaną (poetės pozicija)? Pagrindinė romano herojė, kalbėdama apie tai, cituoja frazę iš Michailo Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“, kad „rankraščiai nedega”.
Būtent šis M. Bulgakovo romanas ir jo leitmotyvai raudona linija eina per visą siužetą, išnyra tai mistininėse praeities peripetijose, tai šiandieninių gyvenimo įvykių zigzaguose…
ADILE EFENDI – gerai žinoma Vilniaus kultūrinei ir meninei visuomenei asmenybė. Atvykusi į Vilnių 1981 metais studijuoti grafiką tuometiniame Dailės institute, Adilė jau daug žinojo apie Lietuvos kultūrą – dailę, kiną, teatrą, muziką, literatūrą. Ji stebėtinai lengvai išmoko lietuvių kalbą, o dėl savo komunikabilaus charakterio įgijo daugybę draugų ir pažįstamų. Adilės interesų ratas visada buvo labai platus – ji kūrė estampus, piešinius, subtilius koliažus, iliustracijas, rašė eilėraščius, taip pat inicijavo ir įvykdė didelį skaičių Azerbaidžano ir Turkijos kultūrą pristatančių projektų Lietuvoje. Su tokiu pačiu entuziazmu ji rengė ir Lietuvos kultūros pristatymus Azerbaidžane ir Turkijoje.
ADILE EFENDI gimė 1961 metais Baku mieste (Azerbaidžanas) dailininkų šeimoje.
Tėvas Korhmaz Efendiyev (1927 – 1993) žinomas, kaip vienas garsiausių 60-ųjų metų kartos avangardistų.
Motina Begim Hacizade (1927) plačiai žinoma grafikė ir tapytoja, priskiriama prie Azerbaidžano meno klasikų.
1981 – 1988 m. A. Efendi mokėsi Vilniaus dailės institute (dabartinė Vilniaus dailės akademija), kur studijavo grafiką ir knygos iliustravimo meną pas prof. Antaną Kučią.
Nuo 1986 m., būdama Azerbaidžano dailininkų sąjungos narė, A. Efendi iliustruoja knygas, dalyvauja parodose bei kuria eiles.
1990 m. laimėjo Azerbaidžano Respublikinį jaunųjų poetų konkursą.
Nuo 1994 m. bendradarbiavo su Turkijos Respublikos ambasada Vilniuje, organizuojant bei kuruojant kultūrinius renginius ir projektus tarp Lietuvos ir Turkijos respublikų.
2003 m. išleido poezijos rinkinį rusų kalba „Jei patyriau chronišką apkrovą“.
Nuo 2008 m. kuruoja kultūrinius projektus tarp Lietuvos ir Azerbaidžano nacionalinių filharmonijų.
2014 m. išleido romaną „AKORDAS“ Baku, „Mutarcim” leidykla
2015 m. romanas pristatytas Baku skaitytojams
Nuo 1986 m. dalyvavo daugiau nei 30 grupinių parodų Lietuvoje, Azerbaidžane ir kt.
Surengė personalinės parodos:
1991 m. Baku, Azerbaidžanas
1994 m. Galerija „Vartai“, Vilnius
1997 m. „Baroti“ galerija, Klaipėda
2002 m. J. Baltrušaičio namai, Maskva, Rusija
2003 m. Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilnius
2007 m. Šiuolaikinio meno centras, Baku, Azerbaidžanas
Renginį remia Azerbaidžano Respublikos ambasada LR