Gegužės 5 dieną pasaulis mini Pasaulinę astmos dieną. Pasaulinės astmos dienos minėjimu siekiama visuomenės supratimo ir pagarbos kitų kvėpavimui, sunkios ligos prevencijos bei pacientų ir sveikųjų piliečių informuotumo.

Per pastaruosius tris dešimtmečius astmos atvejų gerokai išaugo, mokslininkai tai sieja su mitybos ir aplinkos sąlygų kaita, nes tai turi tiesioginį poveikį astmos atsiradimui. Daroma prielaida, kad kūnui negavus visų reikiamų maistinių medžiagų, jis yra labiau linkęs į tam tikrų kvėpavimo takų virusų ataką ir tai gali sukelti astmą.

Astmą sukelia plaučių uždegimas ir kvėpavimo takų blokavimas. Kenčiantys

astmos priepuolius, gali jausti dusulį, spaudimą, kosulį ir švilpiantį kvėpavimo garsą. Kvėpavimo takai tampa jautrūs, nes įsitempia kvėpavimo takų raumenys ir sumažėja oro kiekis patenkantis į plaučius. Tai įtakoja tiek vaikų, tiek suaugusių sveikatą. Remiantis tam tikrų mokslinių tyrimų rezultatais buvo nustatyta, kad žmonės, kurie vartoja daugiau vitamino C, vitamino E, magnio, seleno, omega 3 riebalų rūgščių ir beta karotino mažiau kenčia nuo astmos. Vaikai, kurių maisto racionas papildytas Viduržemio jūros produktais, obuoliais, vynuogėmis, riešutais ir pomidorais, rečiau suserga astma.
Specialios dietos sergantiesiems astma nėra.

Manoma, kad tam tikri maisto produktai taip pat gali sukelti astmą

Maisto priedų netoleravimas – maistas, kuriame yra benzoatų, galatų ir sulfitų, dažiklių, alaus ar vyno. Suaugusiems patartina vengti alkoholio ir mesti rūkyti.

Alergija maisto produktams – karvės pienui (laktozės netoleravimas), jūros gėrybėms , kiaušiniams, grūdams, sojos produktams.

Didelio kaloringumo dieta – žmonės, kurie yra nutukę, dažniau linkę į astmos paūmėjimus, vartoja daugiau vaistų ir praleidžia daugiau darbo dienų nei žmonės, turintys normalų svorį.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai sergantiems astma, pataria vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra antiuždegiminių ir kvėpavimo takų gleivių retinimo savybių – tai svogūnai, česnakai, garstyčios. Produktus, kurie turtingi omega-3 riebalų rūgštimis – (lašišos, tunai ir sardinės) bei augalinės kilmės produktus, tokius kaip: linų sėmenys ir kanapių sėklos. Daržoves: morkas, brokolius, moliūgus, nes šiose daržovėse yra didelis beta karotino kiekis, o tai organizmui labai svarbi medžiaga. Ankštines daržoves, nesmulkintus grūdus, mėsą, žuvį, riešutus ir duoną, kurie yra B grupės vitamino šaltinis. Duoną, sėlenas, kruopas, žirnius, žalialapius augalus (petražoles, krapus, rūgštynes, špinatus), nes tai – magnio šaltinis. Špinatus ir žalias lapines daržoves, kukurūzų gemalus, saulėgrąžų sėklas, figas ir brokolius, obuolius, avokadus, melionus, mėlynes, persikus – vitamino C šaltinis. Migdolus, graikinius ir kitus riešutus – cinko šaltinis.

Mityba yra labai svarbi visapusiško astmos gydymo plano dalis. Sveikatai naudinga reguliari mankšta. Tai tinka žmonėms, sergantiems astma.  Svarbu nepamiršti, jog didelis viršsvoris ir nutukimas gali sąlygoti sunkesnę astmos formą.

Prieš nusprendžiant visiškai pakeisti savo mitybos įpročius, reikėtų pasitarti su gydančiu gydytoju  ar pulmonologu. Įvertinus astmos būklės sunkumo formą, gydytojas galėtų atitinkamai pasiūlyti individualių patarimų.