Artėjant Lapkričio pirmajai visų mirusiųjų dienai, visiems kyla pareigos jausmas nors kartą metuose aplankyti besiilsinčius artimuosius. Ši pareiga skiepijama kiekvienam vaikui nuo pirmosios dienos, nuo pirmosios išvykos su tėvais ar seneliais į kapus ir matant, kaip artimieji juo ruošia, tvarko ir prižiūri. Nors visame pasaulyje gana sparčiai populiarėja palaikų deginimas, kitaip kremavimas, vis dėlto Lietuvoje šios paslaugos yra dar naujiena ir senosios laidojimo tradicijos yra gyvios.
Vienas iš seniausių ir populiariausių būdų yra palaidoto asmens kapo apželdinimas. Mirus artimajam, giminaičiai išperka kapinėse vietą mirusiojo karstui. Pagal tradicijas užkasus karstą paliekamos gėlės bei vainikai. Vėliau artimieji vyksta tvarkyti ir prižiūrėti kapo. Dažniausiai kapai želdinami gėlėmis, krūmokšniais, kartais sodinamas medis šalia kapo. Dažniausiai kapas puošiamas kryžiumi, vėliau atvežamas ir pastatomas antkapis. Pagal artimųjų pageidavimą antkapis išgraviruojamas su piešiniu ar mirusiojo asmens portretu, visada nurodoma gyvenusio asmens gimimo ir mirimo data, bei misuriojo amsnes vardais ir pavardė. Pagal pageidavimus, kai kurie antkapiai puošiami gražiais žodžiais ar ilgesingomis poetiškomis eilėmis, piešamos gėlės ar jų ornamentika.

Pagal vyraujančias tendencijas dažniausiai kapai yra apželdinami įvairiausiai augalais. Iš vienos pusės vyrensio amžiaus žmonės, gyvenantys ar turintys galimybę dažnai lankyti kapus, nemato problemos atvykti ir palaistyti kapavietę, nuravėti pasodintus gėlių krūmelius, apkarpyti ar apgenėti pasodintus krūmokšnius. Vis dėlto, keičiantis mūsų metų sezonams, dažniausiai vienas gėles turime keisti kitomis. Kai kurie gėlių krūmokšniai nušala, vėliau atšilus orams sodiname gvazdikėlius, našlaites ar panašiai. Ir neretai gėlių priežiūra reikalauja nemažai mūsų laiko.

Kalbant apie laiką, turbūt jaunoji kartą, gali pritarti ir patvirtinti, kad šiuolaikinio pasaulio gyvenimo ritmas sparčiai greitėja ir neretai galimybės turėti ilgas laisvalaikio valandas mažėja. Taipogi besikeičiant ekonomikai ir pragyvenimo sąlygoms Lietuvoje, nemaža dalis jaunimo vyksta studijuoti ar dirbti į užsienio šalis. Išvykę piliečiai neturi galymybės ir gerų sąlygų dažnai sugrįžti ir aplankyti ar prižiūrėti kapus. Kokia gali būti išeitis?

Yra keletas galimybių. Kapavietę galima užpilti akmenukais. Akmenukai kapams yra nedieli, užtenka keletos maišelių ir kapavietė yra padengiama nedideliu skaldos sluoksniu. Dekoratyvinė skalda yra graži ir išvaizdi, todėl kapas neatrodo pamirštas ar neprižiūrimas. Reikia nemažai laiko, kol ant kapo pradeda želgti piktžolės. Reiktų nesuklysti, galvojant, kad visos kapavietės greitu metu taps vienodos ar negražios. Organizuojant kapo išvaizdą, drąsiai galima laviruoti ir naudoti keletą priemonių. Dekoratyvinė skalda gali būti naudojama ir daliai kapo padengti, dalį galima apsodinti krūmokšniais, kurie nereikalauja itin didelės ir nuolatinės  priežiūros. Kai kurie kapai gali būti padengti kelių spalvų akmenukais. Akmenukai kapams būna įvairių formų, bei atspalvių. Pasirinkimo kiekis ir galimybės yra tikrai nemažos, nereikėtų vengti išradingumo ir originalumo.

Taigi, nuo senų laikų, kapų priežiūra yra mums įprastas dalykas, kuris greitėjant gyvenimo ritmui tampa sudėtingesnis ir vis sunkiau organizuojamas. Asmenys, kurie neturi galimybės lankyti artimųjų kapų itin dažnai, turėtų vengti daugybės augalų, kurie yra lepūs, jiems reikia nuolaitinės priežiūros ir laistymo. Dekoratyvinės skaldos panaudjimas yra viena iš išeičių, kuri gali sutaupyti kiekvieno brangų laiką, bei lėšas skirtas kapo priežiūrai.