Liucija Kryževičienė-Hutcheon – žinoma tekstilininkė, aštuntame-devintajame dešimtmetyje išgarsėjusi monumentaliais gobelenais, batikomis, tekstilės miniatiūromis, netradicinės stilistikos tekstilės kompozicijomis. Vėliau jos kūrybos akiratyje atsirado vario vielos instaliacijos, spalvingos monotipijos, įspūdingi gėlių ir augalų natiurmortai. Pastaruoju metu dailininkė kuria meditatyvius tekstilės paveikslus, žavinčius sustojusio laiko, metafizine paslapties nuojauta, ji gilinasi į kūrinio architektoniką, išnaudoja tekstilei būdingus audinio pynimo elementus. Tokie yra jos kūriniai, eksponuojami šioje parodoje.

L. Kryževičienė-Hutcheon kūryba tarsi teigia, kad paprastumas slepia didelę vidinę jėgą. Tačiau paprastais menininkės darbų nepavadinsi. Įvairiõs faktūros ir tekstūros audinio juostos, iš kurių pinami minimalistinės stilistikos tekstilės paveikslai, skirtingai atspindi šviesą, todėl jų meninė visuma, skirtingai apšviesta, atrodo kaskart vis kitokia. Dar devintajame dešimtmetyje pradėjusi pinti monochromines, prislopinto kolorito kompozicijas, dailininkė pastaruoju metu renkasi ryškias, švytinčias spalvas, neretai siekia neoninių blyksnių įspūdžio. Kartais kompozicijos pasižymi subtiliais atspalviais, kartais žėri intensyviu juodo ir raudono, žalio ir mėlyno kontrastu, metų laikus simbolizuojančiu koloritu.

Audinio pynimu paremtus darbus įkvėpė JAV pragyventų dvylikos metų įspūdžiai. Menininkės fantaziją ir polėkį pažadino Amerikos miestai, pasižymintys didinga modernistine architektūra. Čikagos dangoraižiai, jų stiklinių langų plokštumose skirtingais metų laikais atsispindintis saulės šviesos žaismas, brėkštanti diena, vakaro žara, Mičigano ežero mėlis teikė daugybę kūrybinių impulsų, kurie išsiliejo į architektoniškas kompozicijas, sukurtas pinant iš šilko juostų monochrominius ir kontrastingo kolorito paveikslus.

L. Kryževičienė-Hutcheon – ryškaus įspūdžio meistrė. Ją traukia spindintis varis ir aliuminis, masinantis sukurti savotišką tekstilės „haiteką“, naujų technologijų meną. Tačiau darbų modernumas nesikerta su tekstilės specifika, nes jie sukurti iš audinio ir tipinėmis tekstilės priemonėmis.

Į tėvynę dailininkė grįžo 2010 metais. Gyvendama už Atlanto L. Kryževičienė-Hutcheon sėkmingai dalyvavo ne tik lietuvių, bet ir JAV dailininkų parodose, ten surengė šešias asmenines parodas: 1995 m. Lietuvių namuose Klivlande (Ohajas) ir 1996 m. Sent Pitersberge (Florida), 1998 – Balzeko lietuvių kultūros centre Čikagoje, 2002, 2005 m. – Čiurlionio galerijos Jaunimo centre Čikagoje, 2007 m. – Lietuvių dailės muziejuje Lemonte (Ilinojus). Kūrybinių idėjų nestokojanti menininkė už kūrinius yra pelniusi apdovanojimų: 1997, 2010 m. Lietuvos dailininkų sąjungos garbės diplomus, Teofilio Petraičio premijų dailės konkurse – 2006 m. diplomą, 2008 m. – II premiją.

1991–1997 m. L. Kryževičienė-Hutcheon vadovavo Lietuvos dailininkų sąjungos Tekstilės sekcijai. Būtent tuo laikotarpiu, atstatant nepriklausomos Lietuvos pamatus, grupė tekstilininkių entuziasčių ėmėsi, rodos, neįgyvendinamo uždavinio – surengti tarptautinį lino miniatiūrų simpoziumą. 1992, 1994 ir 1996 m. L. Kryževičienės ir J. Urbienės iniciatyva buvo organizuoti tekstilės miniatiūrų simpoziumai „Linas vakar, šiandien, rytoj“, sukvietę į Vilnių tekstilininkus iš viso pasaulio.

Be Lietuvos dailininkų sąjungos, kurios narė dailininkė yra nuo 1967 metų, L. Kryževičienė-Hutcheon priklauso Amerikos lietuvių moterų dailininkių draugijai, Tarptautinei pluoštinio meno bičiulių draugijai (Friends of Fiber Art International, JAV), Nacionalinio moterų dailės muziejaus (National Museum of Women in the Arts), Meno centro (The Arts Center, St Petersburg, Florida) kolektyvams.

Lijana Šatavičiūtė