Keisčiausi siuntiniai pašto tarnybų istorijoje
Mūsų laikais siuntinių pervežimas – tai greitas ir paprastas procesas, dėl kurio nereikia sukti galvos nei siuntėjui, nei gavėjui. Populiarėjant tarptautinei prekybai internetu, siuntinių pervežimas tapo neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi. Iš tiesų, dauguma žmonių naudojasi pašto paslaugomis ir per visą pašto istoriją atsirasdavo nemažai keistuolių, mėginusių išnaudoti pašto tarnybas pačiu netikėčiausiu būdu.
Vaikų siuntimas paštu. 1913 metais atsiradusi pašto tarnyba iškart susilaukė didelio žmonių susidomėjimo. Žinoma, jie tuoj pat pradėjo tikrinti visas užslėptas šių paslaugų galimybes. Viena šeima iš Ohajo valstijos paskaičiavusi, kad paštu nusiųsti močiutei vaiką kainuotų pigiau nei pirkti jam traukinio bilietą, sumokėjo 15 centų už pašto ženklą, apdraudė “siuntinį” 50 dolerių ir perdavė jį pašto tarnybai. Tiesa, pašto viršininkas greitai uždraudė tokią praktiką, tačiau vis tiek didžiausias skaičius vaikų paštu buvo išsiųstas 1915 metais.
Pabėgimas dėžėje. 1894 metais buvo įvykdytas genialiausias pabėgimas iš vergijos, nes kovo 29 dieną Henrie Brownas nutarė nusiųsti save dėžėje ten, kur nėra vergijos. Taip siuntinys, svėręs 90 kilogramų, buvo nugabentas abolicionistui Jamesui Milleriui McKimui į Filadelfiją.
Tūkstančiai neapykantos laiškų. 1976 metais vieno miestelio Ohajo valstijoje gyventojai pradėjo gauti keistus laiškus, kuriuose buvo kaltinami įvairiais siaubingais nusikaltimais. Visi laiškai buvo anoniminiai ir parašyti spausdintinėmis raidėmis. Buvo nustatyta, kad laiškus siuntė Paulas Freshouras, nužudęs vietinį gyventoją, tačiau laiškai nesiliovė keliavę, net kai Paulas buvo laikomas kalėjime, o 1990 metais jie netikėtai dingo.
Persiųstas banko pastatas. 1916 metais Williamas H Coltharpas Vernalyje norėjo pastatyti banko pastatą iš plytų. Jam reikalingos plytos buvo už 204 kilometrų Solt Leik Sičio mieste ir jis apskaičiavo, kad pigiau būtų persiųsti visas 80 tūkstančių plytų paštu, todėl sudėjo plytas į dėžes, kiekvienos iš kurių svoris neviršijo 22,5 kilogramų limito, ir kasdien išsiųsdavo po 40 dėžių. Iš viso jis persiuntė 40 tonų plytų. Jutos valstijos pašto skyrius buvo šokiruotas, bet vis dėlto pristatė visą „pastatą” į paskirties vietą.
Plyta, kaip protesto forma. Kalbant apie plytas, reikia pažymėti, kad plytų siuntimas paštu nėra unikalus reiškinys. 1970-ais Abbie Hoffmanas, parašęs skandalingą knygą provokuojančiu pavadinimu „Pavok šitą knygą”, joje išdėstė savo protesto prieš įkyrius laiškų siuntėjus koncepciją. Tuo metu egzistavo paslauga „pristatymas garantuotas”, pasinaudojus kuria kredito ar bet kurios kitos kompanijos atsiųstas reklaminis laiškas, turėjo būti grąžintas siuntėjui nepriklausomai nuo to, kas pritvirtinta prie laiško, be to visas su grąžinimu susijusias išlaidas turėjo apmokėti siuntėjas, o sunkios plytos grąžinimas kainuodavo nemažai.